Luftstreitkräfte, pilnas pavadinimas Deutsche Luftstreitkräfte – aviacijos pajėgų pavadinimas nuo 1916 m. spalio iki Vokietijos karinės aviacijos išformavimo 1919 m. Iki 1916 m. spalio Vokietijos imperijos kariuomenės aviacijos pajėgų oficialius pavadinimas buvo Fliegertruppen (liet. Skraidančios pajėgos). Luftstreitkräfte neapėmė karinio jūrų laivyno (vok.Kaiserliche Marine) aviacijos dalinių, kurių pavadinimas buvo Marine-Fliegerabteilung (liet. Laivyno skraidantys daliniai). Dauguma abiejų šių ginkluotojų pajėgų šakų naudotų lėktuvų ir oro balionų buvo tie patys.
Įkūrimas
Vokietijos karinių oro pajėgų oro baliono paleidimas, 1915 m. Lotaringija
Oro balionus Vokietijos kariuomenė naudojo jau 1870–1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare. Pirmoji, Prancūzijos kariuomenė, juos naudojo jau 1794 m. Fleriuso (pranc. Fleurus) mūšyje. Pirmieji atskiri Vokietijos Imperijos kariuomenės aviacijos daliniai buvo pradėti kurti 1884 m. Tai buvo JAV pilietiniame kare naudotų Oro balionų pajėgų (angl. Union Army Balloon Corps) pavyzdžiu kurti kariniai daliniai. Jų forma ir dydis skyrėsi ir kito, kol 1901 m. buvo priimtas sprendimas formuoti oro balionų batalionus. Netrukus, XX a. pradžioje buvo pradėti formuoti pirmieji įmonių „“ ir „“ gamintų dirižablių daliniai. 1910 m. Vokietijos kariuomenė įsigijo pirmus karinius lėktuvus. 1913 m. spalio 1 d. buvo įkurti pirmieji vien tik lėktuvus eksploatavę atskiri daliniai – aviacijos batalionai. Įvairūs pavieniai aviacijos daliniai, taip pat zenitinės gynybos, žvalgybos daliniai 1916 m. spalio 8 d. buvo sujungti į vieningą struktūrą – Vokietijos imperijos karo aviaciją (vok. Die Fliegertruppen des deutschen Kaiserreiches).
Tokie procesai tuo pat metu vyko ir kitose šalyse – Prancūzijos karo aviacija (pranc. Aviation Militaire) buvo įkurta 1909 m. ir 1912 m. pervadinta karine aeronautika (pranc. Aéronautique Militaire). 1911 m. lapkričio mėn. buvo įkurtas Didžiosios Britanijos kariuomenės Karališkųjų inžinerinių pajėgų (angl. Royal Engineers) Oro batalionas (angl. Air Battalion), sudarytas iš dviejų kuopų. 1912 m. jis buvo performuotas į Karališkąjį oro korpusą (angl. Royal Flying Corps), sudarytą iš sausumo ir jūrinių sparnų.
Pradinė aviacijos dalinių paskirtis buvo žvalgyba ir artilerijos koregavimas. Šiems tikslams buvo naudojami ir pirmieji lėktuvai ir tik nuo 1915 m. jie buvo pradėti pritaikyti oro mūšiams.
Organizacija
Jasta 12 priklausę Albatros D.V išrikiuoti Rikūro (pranc. Roucourt (Douai)) aerodrome. 1917 m. rugpjūtis-rugsėjis. Už jų stovi vienintelis eskadrilės AEG C.IV.
Pirmieji, žvalgybiniai Luftstreitkräfte padaliniai buvo vadinami „Skraidančiais karo lauko skyriais“ (vok. Feldflieger Abteilungen, FFA). Kiekvienas skyrius buvo ginkluotas šešiais dviviečiais „A“ klasės (monoplanai) arba „B“ klasės (biplanai) lėktuvais. Kiekvienas šių FFA buvo priskirtas didesniam kariniam daliniui; atitinkamai jų numeracija buvo tokia pati kaip ir atitinkamos divizijos.
Karo eigoje ženkliai Luftstreitkräfte organizacinė struktūra bei doktrinos ne kartą keitėsi ir šios evoliucijos rezultatas tapo pagrindu 1935 m. įkurtos Liuftvafės struktūrai bei doktrinai.
1916 m. Vokietijos kariuomenės vadovybė (vok. Oberste Heeresleitung, OHL) reorganizavo Fliegertruppen ir karinių oro pajėgų struktūroje sukūrė specializuotus naikintuvų, bombonešių ir žvalgybinių orlaivių, taip pat techninius (meteorologijos ir pan.) dalinius.
Vadovybė
Generolas
Visą Luftstreitkräfte egzistavimo laikotarpį (1916 m. spalio 8 d. – 1919 m. sausio 2 d.) jai vadovavo kavalerijos generolas Ernstas fon Hiopneris (vok. , 1860–1922 m.).
Struktūra
Luftstreitkräfte sudarė:
valdymo organai
karo aviacija (vok. Fliegertruppe);
oro balionų ir diržablių daliniai (vok. Luftschiffertruppe);
FA(A) 272 leidžiamas minkštas dirižablis Parseval. 1917 m.
1906 m. Oro balionų batalione buvo pradėti dirižablių bandymai. Pirmuoju tokių tapo grafo fon Cepelino sukurtas dirižablis su kietu apvalkalu. Jau pirmieji bandymai sulaukė teigiamo kariuomenės įvertinimo ir diržabliai netrukus buvo priimti į karinę tarnybą. Kariniams tikslams buvo naudojami pradžioje pusiau kieti, vėliau – minkšti „Parseval“, nuo 1913 m. – „Scholte-Lanz“ gaminti kieti diržabliai.
1912 m. Fliegertruppen struktūroje buvo suformuoti 2-asis ir 3-iasis diržablių batalionai, 1913 m. – 4-asis ir 5-asis. Tais pačiais metais 1-ajame Bavarijos diržablių batalone buvo įsteigta orlaivių technikų mokykla.
1913 m. oro balionų ir diržablių daliniai buvo perduoti Vokietijos kariuomenės susisekimo inspekcijos atskirai orlaivių ir automobilių inspekcijai.
Pietų Afrikos daliniai bombarduojami iš Vokietijos diržablio. Tschaukaib vietovė (Vokietijos Rytų Afrika, 1914 m. gruodžio 17 d.)
1914 m. atlikti „Parseval“ ir „Scholte-Lanz“ dirižablių bandymai parodė kieto tipo diržablių pranašumą: pastarieji, būdami 150 m. ilgio ir 22 tūkst. m3 tūrio, galėjo pakelti iki 8000 kg naudingo krovinio (10 kg svorio bombos, 15 ir 21 cm kalibrogranatos, radiotechninė įranga) į maksimalų 2200 m. aukštį. Varomi trijų variklių po 210 AG, jie išvystydavo 210 m/sek. greitį.
1914 m. Vokietija turėjo daugiausiai dirižablių; jų bendras darbinis tūris (244 000 m3) taip pat buvo didžiausias pasaulyje. 1914 m. Fliegertruppen dirižabliuose pradėti naudoti bevielio radijo ryšio siųstuvai.
Kariniai dirižabliai buvo priskirti tiesiogiai vyriausios karinės vadovybės rezervui, atskirais atvejais jie būdavo perduodami frontams arba armijoms. Karo pradžioje dirižabliųmisijos neretai buvo vykdomos vadovaujant iš generalinio štabo atsiųstam karininkui; tokiu atveju dirižablio vadui tekdavo budinčio karininko vaidmuo.
Iki 1916 m. dirižabliai buvo pagrindiniai strateginio bombardavimo misijas, pvz. išpuolius prieš Didžiosios Britanijos miestus, vykdę orlaiviai. Vėliau šis vaidmuo palaipsniui perėjo greitesniems ir sunkiau pažeidžiamiems strateginiams bombonešiams („G“ ir „R“ tipo).
Naikintuvų dalinių formavimas
Pirmą kartą Vokietijos fronto naikintuvų dalinys buvo suformuotas 1915 m. vasarą. Pavadintas vado pavarde – Feldflieger Abteilung – jis buvo ginkluotas penkiais naujais tipo naikintuvais (gamykliniai Nr. E.1/15 – E.5/15). Netrukus šie lėktuvai buvo apginkluoti su propeleriu sinchronizuotais LMG 08 "Spandau" kulkosvaidžiais. Vienas pirmųjų, 1915 m. rugpjūčio mėn., tokį orlaivį (Nr, E.13/15) gavo netrukus vienu rezultatyviausių asų tapęs Maksas Imelmanas (vok. ).
1916 m. vasario mėn, vyriausiojo inspektoriaus (vok. Inspektor-Major) Frydricho Stempelio (vok. ) iniciatyva buvo pradėti formuoti vienviečių naikintuvų daliniai – Kampfeinsitzer Kommando. Tai tapo pirmu žingsniu kuriant specializuotus aviacijos dalinius. Jau 1915–1916 m. žiemą naujais naikintuvais, tokiais kaip Pfalz E ginkluoti nedideli – dvejų-keturių naikintuvų būriai dislokuoti strateginėse vietovėse Vakarų fronte. Jų misija buvo apibūdinta naujo dalinių tipo pavadinimu – Luftwachtdienst – oro apsaugos pajėgos.
Oswald Boelcke
1916 m. vasarą buvo sukurti Jagdstaffeln, labiau žinomi santrumpa Jasta – naikintuvų būriai. Formaliai šie daliniai priklausė keturių Vokietijos karalysčių kariuomenėms – Prūsijos (67 eskadrilės), Bavarijos (10), Saksonijos (7) ir Viurtembergo (4).
1917 m. birželio 24 d. į Luftstreitkräfte sudėtį buvo įtrauktos keturios primos Jasta eskadrilės (Jasta 4, 6, 10 ir 11), suformavusios pirmąjį naikintuvų sparną – Karališkąją Prūsijos naikintuvų grupę (Jagdgeschwader I, JG I). Nuo to laiko nusistovėjo praktika eskadriles numeruoti arabiškais, o jų grupes – romėniškais skaitmenimis. Sparno vadu tapo buvęs Jasta 11 vadas Manfredas fon Richthofenas. Kai kurie daliniai buvo vadinami ir žymių asmenybių pavardėmis, pvz 1916 m. gruodį Jasta 2 buvo pervadinta Jasta Boelcke, po to kai susidūrimo ore metu žuvo asas ir naikintuvų kovos taktikos teoretikas Oswald Boelcke. Po fon Richhofeno žūties 1918 m. balandį kaizerio įsakymu JG 1 buvo pervadinta JG von Richhofen.
Karinių dalinių pavadinimai
Vokietijos karinės avacijos kovinės rikiuotės schema, 1918 m.
Visų Luftstreitkräfte dalinių pavadinimai buvo sudaromi iš funkcinę paskirtį nurodžiusios santrumpos ir dalinio numerio. Naudotos šios santrumpos:
AFA – Artillerieflieger-Abteilung: Artilerijos aviacijos dalinys
AFS – Artillerieflieger-Schule: Artilerijos skraidymo mokykla
AFP – Armee-Flug-Park: Kariuomenės aviacijos parkas
BZ – Ballonzug: Balionų būrys
BG – Bombengeschwader: Bombonešių sparnas
Bogohl – Bombengeschwader der Oberste Heeresleitung: bombonešių sparnas, tiesiogiai pavaldus Kariuomenės vyriausiajai vadovybei.
Bosta – Bomberstaffel: bombonešių eskadrilė
etc – Etappe: paštas
FFA – Feldflieger Abteilung: Karo lauko aviacijos būrys, pradinis Vokietijos karo aviacijos dalinys 1914–1915 m.
FLA – Feldluftschiffer-Abteilung: Karo laiko oro balionų būrys
FBS – Fliegerbeobachter-Schule: Oro žvalgų mokyklaJasta 14 priklausęs „Dr“ klasės triplanas „Fokker Dr. I“
FEA – Fliegerersatz-Abteilung: Pakaitinis būrys
FS – Fliegerschule: Skraidymo mokykla
JG – Jagdgeschwader: Naikintuvų sparnas
Jasta – Jagdstaffel: Naikintuvų eskadrilė
JastaSch – Jagdstaffel-Schule: Naikintuvų eskadrilės mokykla (taip pat vadinta Jastaschule)
KEK – Kampfeinsitzerkommando: Kovinių vienviečių lėktuvų (vėliau – Jasta) vadovybė
Po mūšio su australų pilotu priverstinį nusileidimą atilikęs Schlasta 31b priklausęs Nr. 13282/17. Franvilliers, Soma, Prancūzija. 1918 m. gegužėKest – Kampfeinsitzerstaffel: Kovinių vienviečių lėktuvų (vėliau – Jasta) dalinys
KG – Kampfgeschwader: Taktinių bombonešių sparnas
Kagohl – Kampfgeschwader der Oberste Heeresleitung: Taktinių bombonešių sparnas, tiesiogiai pavaldus Kariuomenės vyriausiajai vadovybei.
Prieškariu bei karo metu Vokietijos karinės oro pajėgos eksploatavo daug įvairių, daugiausiai – Vokietijos, gamintojų sukurtų lėktuvų. Didžiausi naikintuvų gamintojai buvo „Albatros-Flugzeugwerke“, „“, „“ ir „“; žvalgybos lėktuvų – „“, „Deutsche Flugzeug-Werke (DFW)“ ir „Rumpler“; dviviečius naikintuvus gamino „Halberstädter Flugzeugwerke“ ir „“; sunkiuosius, daugiausiai – dvimotorius, bombonešius – „Gothaer Waggonfabrik (Gotha)“; pačius didžiausius lėktuvus gamino „“; dirižablius – „“ ir „“ ir kitos įmonės.
Žymiausi orlaiviai:
Rumpler Taube"A" klasės:
(„A.54.“) – žvalgybinis – bombonešis. Pagaminta 60 vnt.
Fokker A.I – žvalgybinis, gamintas 1914–1915. Pagaminta 63 arba 85 vnt.
– gamintas nuo 1913 m.
"B" klasės:
– dvivietis žvalgybinis biplanas. Priimtas į ginkluotę 1914 m.
– Priimtas į ginkluotę 1915 m.
– Priimtas į ginkluotę 1914 m.
Rumpler B.I – Priimtas į ginkluotę 1914 m., naudotas daugiau Rytų fronte. Pagaminta 198 vnt.
– Priimtas į ginkluotę 1913 m. Karo veiksmuose naudotas iki 1915 m.
Albatros B.II – Karo veiksmuose naudotas iki 1915 m.
– 1914 m. pabaigoje sukurtas paskutinis neginkluotas „Albatros“.
Albatros D.III – naudotas nuo 1917 m. Pagaminta 1346 vnt.
– naudotas nuo 1916 m.
– naudotas nuo 1916 m. Pagaminti 96 vnt.
Fokker D.VII – karo pabaigoje pasirodęs vienas geriausių naikintuvų, Lietuvos karo aviacijos naudotas iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos.
„G“ klasės:
Penkiais varikliais varomas „R“ klasės strateginis bombonešis „Zeppelin-Staaken R.V 13/15“
– sunkusis bombonešis, naudotas 1915–1916 m. pab.
– naudotas nuo 1916 m.
„R“ klasės:
– naudotas nuo 1915 m.
– 1915 m. pasirodęs strateginis bombonešis
„E: klasės:
– naudotas nuo 1915 m., gamintas iki 1916 m. vidurio. Pagaminta 370 vnt.
– naudotas nuo 1916 m.
„J“ klasės:
– pirmas pilnai metalinis lėktuvas.
Orlaivių identifikavimo sistema
Karo metu Vokietijos sausumos pajėgų karinė vadovybė įtvirtino orlaivių identifikavimo sistemą, pavadintą karinių oro pajėgų inspekcijos vardu – Idflieg. Jos kodą sudarė trys dalys – orlaivio gamintojo pavadinimo santrumpa, funkciją arba orlaivio „klasę“ nurodanti raidė ir iš eilės duodamas romėniškas skaitmuo. Šia sistema buvo siekiama suprastinti logistikos ir remonto procesus, nes daugelis Luftstreitkräfte dalinių vienu metu naudojo keleto gamintojų ir skirtingų modelių orlaivius.
Karo eigoje Idflieg sistema plėtėsi – pradžioje visi lėktuvai buvo skiriami į dvi klases – „A“ – monoplanai ir „B“ – biplanai. 1915 m. pirmosios dvi klasės liko rezervuotos neginkluotiems lėktuvams, o naujai įvestai „C“ kategorijai buvo priskirti dviviečiai ginkluoti lėktuvai. Netrukus „E“ klasei buvo priskirti ginkluoti monoplanai. Ir naujųjų klasių turinys nebuvo pastovus – nors beveik visą karą „D“ klasė apėmė biplanus naikintuvus, „Dr“ – triplanus naikintuvus, į karo pabaigą raide „D“ buvo žymimi visi naikintuvai.
Sudužęs „G“ – Grossflugzeug klasės Gotha G.IV
Šios sistemos naudojimą komplikavo tai, kad gamintojai naudojo savo identifikavimo sistemas. Pavyzdžiui, „“ savo lėktuvus žymėjo „J“ raide, nors Idflieg sistemoje „J“ reiškė šarvuotą dvejopos paskirties ryšių ir šturmo lėktuvą, todėl „karinio“ kodo J.I gamyklinis atitikmuo buvo J.4.
Karinio jūrų laivyno aviacija (vok. Kaiserliche Marine’s Marine-Fliegerabteilung) orlaivių identifikavimui naudojo jų gamintojų indeksus, o ne Luftstreitkräfte sistemą. Pavyzdžiui, lėktuvų gamintojas „Gotha“ savo bombonešiams priskirdavo indeksą „LD“ (vok. Landflugzeug-Doppeldecker – sausumos biplanas), jūriniams – „WD“ (vok. Wasserflugzeug-Doppeldecker – jūrinis biplanas), pastarasis likdavo ir karinėse jūrų pajėgose, tačiau patekęs į Luftstreitkräfte „LD“ gaudavo indeksą, prasidedantį „G“ raide; „Flugzeugbau Friedrichshafen“ gaminti lėktuvai karinėse jūrų pajėgose išlaikydavo gamintojo indeksą „FF“, tačiau sausumos pajėgose jie gaudavo indeksą, atitinkantį jų paskirtį.
Kariuomenės naudoti dirižabliai ir oro balionai nepateko į šią numeravimo sistemą; kiekvienas jų gaudavo atskirą vardą.
Pilotai
Manfred von Richthofen
Visų kariavusių šalių kariuomenės ir propagandos žinybos plačiai naudojosi pilotų įvaizdžiu tam, kad pristatyti savo kariuomenės pasiekimus ir mobilizuoti visuomenės paramą. Daugiausiai dėmesio teko pilotams-naikintojams. Žymiausiu Vokietijos I Pasaulinio karo pilotu laikomas Manfredas fon Richthofenas (vok. ), pasiekęs 80 patvirtintų pergalių, kuriam Vokietijos propaganda sukūrė „Raudonojo oro kovotojo“ (vok. Rote Kampfflieger) titulą ir kuris geriau žinomas anglišku terminu – „raudonasis baronas“. Pirmoji patvirtinta Vokietijos piloto oro pergalė priklauso leitenantui Kurtui Vintgensui (vok. Kurt Wintgens), 1915 m. liepos 15 d. vienu pirmųjų lėktuvų, ginkluotų sinchronizuotu kulkosvaidžiu, numušusių du Prancūzijos parasolio tipo monoplanus.
Aštuonis priešo orlaivius numušę pilotai buvo apdovanojami aukščiausiu Vokietijos kariniu ordinu – „Pour le Mérite“. Didėjant apdovanotojų skaičiui buvo didinamas jam gauti reikalingų pergalių skaičius, kol 1918 m. jis pasiekė 30. Viso šį apdovanojimą gavo 76 pilotai, dar 69 pilotai gavo „Goldenes Militär-Verdienst-Kreuz“ (Karinių nuopelnų kryžių), skirtą puskarininkiams ir šauktiniams. Vienas tokių buvo daugiausiai (12) priešo lėktuvų numušęs oro šaulys Gottfried Ehmann. Viso karo metu bent 5 priešo lėktuvus numušė (t. y. oficialiai tapo asais) 391 vokiečių pilotai.
Skiriamieji ženklai
Karinis oro balionas, paženklintas Eisernes Kreuz. 1917 m.
Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariniai lėktuvai buvo ženklinami dvispalviu (juodai-baltu) kryžiumi, vokiškai vadintu Eisernes Kreuz. Šis pavadinimas kilo iš panašios formos Prūsijos karinio medalio. Karo pabaigoje, 1918 m. kovo mėn. įvestas naujas skiriamasis ženklas – stilizuotas kryžius Balkenkreuz. Tai buvo graikiško kryžiaus adaptacija. Šis ženklas, patvirtintas 1918 m. birželio 25 d., turėjo tapti visų Vokietijos karinių dalinių skiriamuoju ženklu.
Pabaiga
Vienu iš Antantės reikalavimų buvo Vokietijos karo aviacijos sunaikinimas. Tai buvo įrašytą į Versalio sutarties 198 straipsnį. Luftstreitkräfte savo egzistavimą oficialiai nutraukė 1920 m. gegužės 8 d. Visi jos turėti lėktuvai turėjo būti perduoti Antantės pajėgoms (Versalio sutarties 202 straipsnis).
Dalį šių lėktuvų atskiri Luftstreitkräfte padaliniai patys, dažniausiai nelegaliai, pardavė kitų šalių karinėms oro pajėgoms. Besikurianti Lietuvos karo aviacija nemažai lėktuvų įsigijo iš Kaune dislokuoto FA 495. Besikurianti Lenkijos kariuomenė 1919 m. pradžioje surengė nemažai reidų, kurių metu užgrobė ištisas Vokietijos imperijos KOP bazes, pvz. Lodzėje, Poznanėje.
Statistika
Sudužęs Vokietijos karo lėktuvas
Karo eigoje Luftstreitkräfte išaugo nuo maždaug trijų šimtų orlaivių ir 4,2 tūkst. vyrų iki daugiau nei 5 tūkst. orlaivių ir 80 tūkst. vyrų. Karo metu Luftstreitkräfte pasiekė 7425 pergales Vakrų fronte ir 358 pergales Rytų fronte, taip pat numušė 614 priešininko oro balionus.
Viso karo metu Vokietijos Luftstreitkräfte prarado 4579 pilotus ir 299 antžeminio personalo darbuotojus žuvusiais, 1372 pateko į nelaisvę arba dingo be žinios, 5123 buvo sužeisti, 1962 žuvo Vokietijos teritorijoje įvykusiose avarijose. Bendri personalo nuostoliai siekė 12 533 žuvusiais ir sužeistais. Kovos veiksmuose netekta 3126 lėktuvų, 546 oro balionų ir 26 dirižablių.
Vien 1918 m. sausio – rugsėjo mėn. Vokietijos pilotai numušė 3732 Antantės lėktuvus ir prarado 1099 savo. Karo pabaigoje Vokietijos karinės oro pajėgos turėjo 2709 lėktuvus, 56 dirižablius, 186 oro balionus, apie 4,5 tūkst. pilotų.
Luftstreitkräfte orlaiviai sudarė apie 90% Centrinių valstybių aviacijos pajėgų. Viso karo metu Luftstreitkräfte eksploatavo 47 637 orlaivius, kas sudarė mažiau nei trečdalį Antantės lėktuvų skaičiaus. Iš jų apie 26 tūkst. buvo sunaikinti, sugadinti arba nurašyti kaip pasenę.
Vokietijos priešlėktuvinė artilerija karo metu buvo numušė: 1915 m. – 51 lėktuvą ir 1 oro balioną; 1916 m. – 322 lėktuvus ir 1 oro balioną, 1917 m. – 467 lėktuvus, 1918 m. – 748 lėktuvus.
Bibliografija
(EN) Baughen, G. (2014). Blueprint for Victory: Britain’s First World War Blitzkrieg Air Force. Stroud: Fonthill Media. ISBN 978-1-78155-392-3.
(EN) Baughen, G. (2019) [2018]. The Rise and Fall of the French Air Force: French Air Operations and Strategy 1900–1940. Stroud: Fonthill Media. ISBN 978-1-78155-644-3.
(EN) Clark, Alan (1973). Ace High: The War in the Air over the Western Front 1914–18. London: Putnam. ISBN 978-0-399-11103-7.
(EN) Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918. London: Grub Street. ISBN 0-948817-73-9.
(DE) Fischer, Bruno, Ehrenbuch des Orden vom Militär-Verdienst-Kreuz e. V. und die Geschichte der Ordens-Gemeinschaft, 1960.
(EN) Grey, P. L.; Thetford, O. (1970) [1962]. German Aircraft of the First World War (2nd ed.). London: Putnam. ISBN 978-0-370-00103-6.
(EN) Guttman, Jon (Summer 2009). „Verdun: The First Air Battle for the Fighter: Part I – Prelude and Opening“ (PDF). worldwar1.com. The Great War Society. p. 9. Archived from the original (PDF) on June 3, 2016.
(DE) Hoeppner, E. W. von (1994) [1921]. Deutschlands Krieg in der Luft: Ein Rückblick auf die Entwicklung und die Leistungen unserer Heeres-Luftstreitkräfte im Weltkriege, Leipzig: K. F. Koehle. ISBN 0-89839-195-4.
(EN) Jones, H. A. (2002) [1928]. The War in the Air, Being the Story of the Part played in the Great War by the Royal Air Force. Vol. II (Imperial War Museum and Naval & Military Press ed.). London: Clarendon Press. ISBN 978-1-84342-413-0.
(EN) Kilduff, Peter: Germany’s First Air Force 1914–1918. Arms and Armour Press, 1991, ISBN 1-85409-352-5.
(DE) Neumann, G. P. (1920). Die deutschen Luftstreitkräfte im Weltkriege, Berlin: Mittler. OCLC 39823845.
(EN) Previtera, S. T. , Prussian Blue – A History of the Order Pour le Merite, Winidore Press, 2005
(EN) Suchenwirth, Richard, The Development of the German Air Force, 1919–1939. // USAF Historical Studies. No. 160. Arno Press, New York 1970.
(EN) Wagner, Ray; Nowarra, Heinz (1971). German Combat Planes: A Comprehensive Survey and History of the Development of German Military Aircraft from 1914 to 1945. New York City: Doubleday & Company. p. 112. OCLC 491279937.
Išnašos
Baughen, G. (2019) [2018]. The Rise and Fall of the French Air Force: French Air Operations and Strategy 1900–1940, p. 11
Hoeppner, E. W. von (1994) [1921]. Deutschlands Krieg in der Luft: Ein Rückblick auf die Entwicklung und die Leistungen unserer Heeres-Luftstreitkräfte im Weltkriege, p. 1-3
Hoeppner, E. W. von (1994) [1921]. Deutschlands Krieg in der Luft: Ein Rückblick auf die Entwicklung und die Leistungen unserer Heeres-Luftstreitkräfte im Weltkriege, p. 80-81.
Jones, H. A. (2002) [1928]. The War in the Air, Being the Story of the Part played in the Great War by the Royal Air Force. Vol. II., p. 301
Baughen, G. (2019) [2018]. The Rise and Fall of the French Air Force: French Air Operations and Strategy 1900–1940. p. 13.
Baughen, G. (2019) [2018]. The Rise and Fall of the French Air Force: French Air Operations and Strategy 1900–1940. p. 18, 24.
Wagner, Ray; Nowarra, Heinz (1971). German Combat Planes: A Comprehensive Survey and History of the Development of German Military Aircraft from 1914 to 1945. p. 112.
Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918. p. 12
Baughen, G. (2019) [2018]. The Rise and Fall of the French Air Force: French Air Operations and Strategy 1900–1940. p. 24-25.
Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918. p. 14
Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918. p. 14, 29-56.
Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918. p. 18-20, 29-30, 34.
Grey, P. L.; Thetford, O. (1970) [1962]. German Aircraft of the First World War (2nd ed.), p. 154.
S. T. Previtera, Prussian Blue – A History of the Order Pour le Merite, Winidore Press, 2005
Bruno Fischer, Ehrenbuch des Orden vom Militär-Verdienst-Kreuz e. V. und die Geschichte der Ordens-Gemeinschaft, 1960, p. 16
Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918. p. 103.
Franks, N. L. R.; Bailey, F. W.; Guest, R. (1993). Above the Lines: The Aces and Fighter Units of the German Air Service, Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914–1918., p. 58-236.
Deutsche LuftstreitkrafteVirsuje Cross pattee Vokietijos kariniu orlaiviu identifikavimui naudotas iki 1915 m Apacioje Balkenkreuz naudotas karo pabaigojeVeike 1916 spalio 8 d 1919 sausio 21 d Valstybe Vokietijos imperija 1910 1918 Vokietija 1918 1920 Lojalumas Vilhelmas IIPavaldus Vokietijos imperijos kariuomeneRusis Karo aviacijaSimbolikaSimbolis Luftstreitkrafte pilnas pavadinimas Deutsche Luftstreitkrafte aviacijos pajegu pavadinimas nuo 1916 m spalio iki Vokietijos karines aviacijos isformavimo 1919 m Iki 1916 m spalio Vokietijos imperijos kariuomenes aviacijos pajegu oficialius pavadinimas buvo Fliegertruppen liet Skraidancios pajegos Luftstreitkrafte neapeme karinio juru laivyno vok Kaiserliche Marine aviacijos daliniu kuriu pavadinimas buvo Marine Fliegerabteilung liet Laivyno skraidantys daliniai Dauguma abieju siu ginkluotoju pajegu saku naudotu lektuvu ir oro balionu buvo tie patys ĮkurimasVokietijos kariniu oro pajegu oro baliono paleidimas 1915 m Lotaringija Oro balionus Vokietijos kariuomene naudojo jau 1870 1871 m Prancuzijos Prusijos kare Pirmoji Prancuzijos kariuomene juos naudojo jau 1794 m Fleriuso pranc Fleurus musyje Pirmieji atskiri Vokietijos Imperijos kariuomenes aviacijos daliniai buvo pradeti kurti 1884 m Tai buvo JAV pilietiniame kare naudotu Oro balionu pajegu angl Union Army Balloon Corps pavyzdziu kurti kariniai daliniai Ju forma ir dydis skyresi ir kito kol 1901 m buvo priimtas sprendimas formuoti oro balionu batalionus Netrukus XX a pradzioje buvo pradeti formuoti pirmieji įmoniu ir gamintu dirizabliu daliniai 1910 m Vokietijos kariuomene įsigijo pirmus karinius lektuvus 1913 m spalio 1 d buvo įkurti pirmieji vien tik lektuvus eksploatave atskiri daliniai aviacijos batalionai Įvairus pavieniai aviacijos daliniai taip pat zenitines gynybos zvalgybos daliniai 1916 m spalio 8 d buvo sujungti į vieninga struktura Vokietijos imperijos karo aviacija vok Die Fliegertruppen des deutschen Kaiserreiches Tokie procesai tuo pat metu vyko ir kitose salyse Prancuzijos karo aviacija pranc Aviation Militaire buvo įkurta 1909 m ir 1912 m pervadinta karine aeronautika pranc Aeronautique Militaire 1911 m lapkricio men buvo įkurtas Didziosios Britanijos kariuomenes Karaliskuju inzineriniu pajegu angl Royal Engineers Oro batalionas angl Air Battalion sudarytas is dvieju kuopu 1912 m jis buvo performuotas į Karaliskajį oro korpusa angl Royal Flying Corps sudaryta is sausumo ir juriniu sparnu Pradine aviacijos daliniu paskirtis buvo zvalgyba ir artilerijos koregavimas Siems tikslams buvo naudojami ir pirmieji lektuvai ir tik nuo 1915 m jie buvo pradeti pritaikyti oro musiams OrganizacijaJasta 12 priklause Albatros D V isrikiuoti Rikuro pranc Roucourt Douai aerodrome 1917 m rugpjutis rugsejis Uz ju stovi vienintelis eskadriles AEG C IV Pirmieji zvalgybiniai Luftstreitkrafte padaliniai buvo vadinami Skraidanciais karo lauko skyriais vok Feldflieger Abteilungen FFA Kiekvienas skyrius buvo ginkluotas sesiais dvivieciais A klases monoplanai arba B klases biplanai lektuvais Kiekvienas siu FFA buvo priskirtas didesniam kariniam daliniui atitinkamai ju numeracija buvo tokia pati kaip ir atitinkamos divizijos Karo eigoje zenkliai Luftstreitkrafte organizacine struktura bei doktrinos ne karta keitesi ir sios evoliucijos rezultatas tapo pagrindu 1935 m įkurtos Liuftvafes strukturai bei doktrinai 1916 m Vokietijos kariuomenes vadovybe vok Oberste Heeresleitung OHL reorganizavo Fliegertruppen ir kariniu oro pajegu strukturoje sukure specializuotus naikintuvu bombonesiu ir zvalgybiniu orlaiviu taip pat techninius meteorologijos ir pan dalinius VadovybeGenerolas Visa Luftstreitkrafte egzistavimo laikotarpį 1916 m spalio 8 d 1919 m sausio 2 d jai vadovavo kavalerijos generolas Ernstas fon Hiopneris vok 1860 1922 m StrukturaLuftstreitkrafte sudare valdymo organaikaro aviacija vok Fliegertruppe oro balionu ir dirzabliu daliniai vok Luftschiffertruppe meteorologijos tarnyba vok Wetterdienst prieslektuvines gynybos daliniai vok Flugabwehrartillerie Dirizabliu daliniaiFA A 272 leidziamas minkstas dirizablis Parseval 1917 m 1906 m Oro balionu batalione buvo pradeti dirizabliu bandymai Pirmuoju tokiu tapo grafo fon Cepelino sukurtas dirizablis su kietu apvalkalu Jau pirmieji bandymai sulauke teigiamo kariuomenes įvertinimo ir dirzabliai netrukus buvo priimti į karine tarnyba Kariniams tikslams buvo naudojami pradzioje pusiau kieti veliau minksti Parseval nuo 1913 m Scholte Lanz gaminti kieti dirzabliai 1912 m Fliegertruppen strukturoje buvo suformuoti 2 asis ir 3 iasis dirzabliu batalionai 1913 m 4 asis ir 5 asis Tais paciais metais 1 ajame Bavarijos dirzabliu batalone buvo įsteigta orlaiviu techniku mokykla 1913 m oro balionu ir dirzabliu daliniai buvo perduoti Vokietijos kariuomenes susisekimo inspekcijos atskirai orlaiviu ir automobiliu inspekcijai Pietu Afrikos daliniai bombarduojami is Vokietijos dirzablio Tschaukaib vietove Vokietijos Rytu Afrika 1914 m gruodzio 17 d 1914 m atlikti Parseval ir Scholte Lanz dirizabliu bandymai parode kieto tipo dirzabliu pranasuma pastarieji budami 150 m ilgio ir 22 tukst m3 turio galejo pakelti iki 8000 kg naudingo krovinio 10 kg svorio bombos 15 ir 21 cm kalibro granatos radiotechnine įranga į maksimalu 2200 m aukstį Varomi triju varikliu po 210 AG jie isvystydavo 210 m sek greitį 1914 m Vokietija turejo daugiausiai dirizabliu ju bendras darbinis turis 244 000 m3 taip pat buvo didziausias pasaulyje 1914 m Fliegertruppen dirizabliuose pradeti naudoti bevielio radijo rysio siustuvai Karo pradzioje Vakaru fronte Vokietija turejo 5 dirizablius Z 6 Kelne Z 7 Badene Z 8 Tryre Z 9 Diuseldorfe Zeppelin Sachsen Frankfurte prie Maino Rytu fronte 3 Z 4 Kionigsberge Z 5 Poznaneje Scholte Lanz SL 2 Lignice Kariniai dirizabliai buvo priskirti tiesiogiai vyriausios karines vadovybes rezervui atskirais atvejais jie budavo perduodami frontams arba armijoms Karo pradzioje dirizabliumisijos neretai buvo vykdomos vadovaujant is generalinio stabo atsiustam karininkui tokiu atveju dirizablio vadui tekdavo budincio karininko vaidmuo Iki 1916 m dirizabliai buvo pagrindiniai strateginio bombardavimo misijas pvz ispuolius pries Didziosios Britanijos miestus vykde orlaiviai Veliau sis vaidmuo palaipsniui perejo greitesniems ir sunkiau pazeidziamiems strateginiams bombonesiams G ir R tipo Naikintuvu daliniu formavimasPirma karta Vokietijos fronto naikintuvu dalinys buvo suformuotas 1915 m vasara Pavadintas vado pavarde Feldflieger Abteilung jis buvo ginkluotas penkiais naujais tipo naikintuvais gamykliniai Nr E 1 15 E 5 15 Netrukus sie lektuvai buvo apginkluoti su propeleriu sinchronizuotais LMG 08 Spandau kulkosvaidziais Vienas pirmuju 1915 m rugpjucio men tokį orlaivį Nr E 13 15 gavo netrukus vienu rezultatyviausiu asu tapes Maksas Imelmanas vok 1916 m vasario men vyriausiojo inspektoriaus vok Inspektor Major Frydricho Stempelio vok iniciatyva buvo pradeti formuoti vienvieciu naikintuvu daliniai Kampfeinsitzer Kommando Tai tapo pirmu zingsniu kuriant specializuotus aviacijos dalinius Jau 1915 1916 m ziema naujais naikintuvais tokiais kaip Pfalz E ginkluoti nedideli dveju keturiu naikintuvu buriai dislokuoti strateginese vietovese Vakaru fronte Ju misija buvo apibudinta naujo daliniu tipo pavadinimu Luftwachtdienst oro apsaugos pajegos Oswald Boelcke 1916 m vasara buvo sukurti Jagdstaffeln labiau zinomi santrumpa Jasta naikintuvu buriai Formaliai sie daliniai priklause keturiu Vokietijos karalysciu kariuomenems Prusijos 67 eskadriles Bavarijos 10 Saksonijos 7 ir Viurtembergo 4 1917 m birzelio 24 d į Luftstreitkrafte sudetį buvo įtrauktos keturios primos Jasta eskadriles Jasta 4 6 10 ir 11 suformavusios pirmajį naikintuvu sparna Karaliskaja Prusijos naikintuvu grupe Jagdgeschwader I JG I Nuo to laiko nusistovejo praktika eskadriles numeruoti arabiskais o ju grupes romeniskais skaitmenimis Sparno vadu tapo buves Jasta 11 vadas Manfredas fon Richthofenas Kai kurie daliniai buvo vadinami ir zymiu asmenybiu pavardemis pvz 1916 m gruodį Jasta 2 buvo pervadinta Jasta Boelcke po to kai susidurimo ore metu zuvo asas ir naikintuvu kovos taktikos teoretikas Oswald Boelcke Po fon Richhofeno zuties 1918 m balandį kaizerio įsakymu JG 1 buvo pervadinta JG von Richhofen Kariniu daliniu pavadinimaiVokietijos karines avacijos kovines rikiuotes schema 1918 m Visu Luftstreitkrafte daliniu pavadinimai buvo sudaromi is funkcine paskirtį nurodziusios santrumpos ir dalinio numerio Naudotos sios santrumpos AFA Artillerieflieger Abteilung Artilerijos aviacijos dalinys AFS Artillerieflieger Schule Artilerijos skraidymo mokykla AFP Armee Flug Park Kariuomenes aviacijos parkas BZ Ballonzug Balionu burys BG Bombengeschwader Bombonesiu sparnas Bogohl Bombengeschwader der Oberste Heeresleitung bombonesiu sparnas tiesiogiai pavaldus Kariuomenes vyriausiajai vadovybei Bosta Bomberstaffel bombonesiu eskadrile etc Etappe pastas FFA Feldflieger Abteilung Karo lauko aviacijos burys pradinis Vokietijos karo aviacijos dalinys 1914 1915 m FLA Feldluftschiffer Abteilung Karo laiko oro balionu burys FestFA Festungsflieger Abteilung Tvirtoves orlaiviu burys FA Flieger Abteilung Orlaiviu burys FA A Flieger Abteilung Artillerie Orlaiviu burys artilerijos FlgBtl Flieger Bataillon Orlaiviu batalionas FBS Fliegerbeobachter Schule Oro zvalgu mokyklaJasta 14 priklauses Dr klases triplanas Fokker Dr I FEA Fliegerersatz Abteilung Pakaitinis burys FS Fliegerschule Skraidymo mokykla JG Jagdgeschwader Naikintuvu sparnas Jasta Jagdstaffel Naikintuvu eskadrile JastaSch Jagdstaffel Schule Naikintuvu eskadriles mokykla taip pat vadinta Jastaschule KEK Kampfeinsitzerkommando Koviniu vienvieciu lektuvu veliau Jasta vadovybe Po musio su australu pilotu priverstinį nusileidima atilikes Schlasta 31b priklauses Nr 13282 17 Franvilliers Soma Prancuzija 1918 m geguzeKest Kampfeinsitzerstaffel Koviniu vienvieciu lektuvu veliau Jasta dalinys KG Kampfgeschwader Taktiniu bombonesiu sparnas Kagohl Kampfgeschwader der Oberste Heeresleitung Taktiniu bombonesiu sparnas tiesiogiai pavaldus Kariuomenes vyriausiajai vadovybei Kasta Kampfstaffel Taktiniu bombonesiu eskadrile Luft Luftschiff Truppe Oro laivu dirizabliu grupe LsBtl Luftschiffer Bataillon Oro laivu dirizabliu batalionas RBZ Reihenbildzug Aviacijos fotografijos burys Rfa Riesenflugzeug Abteilung Didziuju lektuvu strateginiu bombonesiu R klase burys Schlasta Schlachtstaffel Kovine eskadrile Schusta Schutzstaffel Apsaugos eskadrileAviacijos daliniu skaicius1914 1918 m Luftstreitkrafte daliniu skaicius kito Dalinio tipas Paskirtis Daliniu skaicius1914 m rugpjutis 1915 m vasaris 1915 m spalis 1916 m balandis 1917 m birzelis 1918 m kovas 1918 m liepa 1918 m lapkritisNaikintuvaiKEK Naikintuvu ir apsaugos daliniai 3Jasta Naikintuvu ir apsaugos daliniai 37 80 80 81Kesta Peremejai Vokietijos teritorijos apsauga Heimatschutz 10 10 11ZvalgybiniaiFFA veliau FA Zvalgybiniai 33 61 80 81 48 47 53 39FstFA Zvalgybiniai 7 5 4AFA veliau FA A Artilerijos kooregavimo 8 27 96 98 98 93Atakos lektuvaiSchusta Oro paramos palydos 30Schlasta Sturmo pestininku paramos 38 43 43BombonesiaiBA Taktiniai bombonesiai 1 2Kasta Taktiniai naikintuvai bombonesiai 6Kagohl 5 4Bogohl Strateginiai tolimuoju nuotoliu bombonesiai 7 8 8RFA 2 2 2 2 2OrlaiviaiPrieskariu bei karo metu Vokietijos karines oro pajegos eksploatavo daug įvairiu daugiausiai Vokietijos gamintoju sukurtu lektuvu Didziausi naikintuvu gamintojai buvo Albatros Flugzeugwerke ir zvalgybos lektuvu Deutsche Flugzeug Werke DFW ir Rumpler dviviecius naikintuvus gamino Halberstadter Flugzeugwerke ir sunkiuosius daugiausiai dvimotorius bombonesius Gothaer Waggonfabrik Gotha pacius didziausius lektuvus gamino dirizablius ir ir kitos įmones Zymiausi orlaiviai Rumpler Taube A klases A 54 zvalgybinis bombonesis Pagaminta 60 vnt Fokker A I zvalgybinis gamintas 1914 1915 Pagaminta 63 arba 85 vnt gamintas nuo 1913 m B klases dvivietis zvalgybinis biplanas Priimtas į ginkluote 1914 m Priimtas į ginkluote 1915 m Priimtas į ginkluote 1914 m Rumpler B I Priimtas į ginkluote 1914 m naudotas daugiau Rytu fronte Pagaminta 198 vnt Priimtas į ginkluote 1913 m Karo veiksmuose naudotas iki 1915 m Albatros B II Karo veiksmuose naudotas iki 1915 m 1914 m pabaigoje sukurtas paskutinis neginkluotas Albatros Albatros C I C klases Albatros C I Priimtas į ginkluote 1915 m pradzioje naudotas iki 1917 m Priimtas į ginkluote 1914 m Naudotas iki 1916 m Pagaminta 548 vnt Rumpler C I Priimtas į ginkluote 1915 m Naudotas iki karo pabaigos LVG C VI karo pabaigoje sukurtas lektuvas placiai naudotas Lietuvos karo aviacijos Albatros D III D klases naudotas nuo 1916 m Pagaminta 25 vnt naudotas nuo 1917 m Pagaminta 1050 vnt naudotas nuo 1917 m Pagaminta 22 vnt Albatros D III naudotas nuo 1917 m Pagaminta 1346 vnt naudotas nuo 1916 m naudotas nuo 1916 m Pagaminti 96 vnt Fokker D VII karo pabaigoje pasirodes vienas geriausiu naikintuvu Lietuvos karo aviacijos naudotas iki ketvirtojo desimtmecio pabaigos G klases Penkiais varikliais varomas R klases strateginis bombonesis Zeppelin Staaken R V 13 15 sunkusis bombonesis naudotas 1915 1916 m pab naudotas nuo 1916 m R klases naudotas nuo 1915 m 1915 m pasirodes strateginis bombonesis E klases naudotas nuo 1915 m gamintas iki 1916 m vidurio Pagaminta 370 vnt naudotas nuo 1916 m J klases pirmas pilnai metalinis lektuvas Orlaiviu identifikavimo sistemaKaro metu Vokietijos sausumos pajegu karine vadovybe įtvirtino orlaiviu identifikavimo sistema pavadinta kariniu oro pajegu inspekcijos vardu Idflieg Jos koda sudare trys dalys orlaivio gamintojo pavadinimo santrumpa funkcija arba orlaivio klase nurodanti raide ir is eiles duodamas romeniskas skaitmuo Sia sistema buvo siekiama suprastinti logistikos ir remonto procesus nes daugelis Luftstreitkrafte daliniu vienu metu naudojo keleto gamintoju ir skirtingu modeliu orlaivius Karo eigoje Idflieg sistema pletesi pradzioje visi lektuvai buvo skiriami į dvi klases A monoplanai ir B biplanai 1915 m pirmosios dvi klases liko rezervuotos neginkluotiems lektuvams o naujai įvestai C kategorijai buvo priskirti dvivieciai ginkluoti lektuvai Netrukus E klasei buvo priskirti ginkluoti monoplanai Ir naujuju klasiu turinys nebuvo pastovus nors beveik visa kara D klase apeme biplanus naikintuvus Dr triplanus naikintuvus į karo pabaiga raide D buvo zymimi visi naikintuvai Suduzes G Grossflugzeug klases Gotha G IV Sios sistemos naudojima komplikavo tai kad gamintojai naudojo savo identifikavimo sistemas Pavyzdziui savo lektuvus zymejo J raide nors Idflieg sistemoje J reiske sarvuota dvejopos paskirties rysiu ir sturmo lektuva todel karinio kodo J I gamyklinis atitikmuo buvo J 4 Karinio juru laivyno aviacija vok Kaiserliche Marine s Marine Fliegerabteilung orlaiviu identifikavimui naudojo ju gamintoju indeksus o ne Luftstreitkrafte sistema Pavyzdziui lektuvu gamintojas Gotha savo bombonesiams priskirdavo indeksa LD vok Landflugzeug Doppeldecker sausumos biplanas juriniams WD vok Wasserflugzeug Doppeldecker jurinis biplanas pastarasis likdavo ir karinese juru pajegose taciau patekes į Luftstreitkrafte LD gaudavo indeksa prasidedantį G raide Flugzeugbau Friedrichshafen gaminti lektuvai karinese juru pajegose islaikydavo gamintojo indeksa FF taciau sausumos pajegose jie gaudavo indeksa atitinkantį ju paskirtį Kariuomenes naudoti dirizabliai ir oro balionai nepateko į sia numeravimo sistema kiekvienas ju gaudavo atskira varda PilotaiManfred von Richthofen Visu kariavusiu saliu kariuomenes ir propagandos zinybos placiai naudojosi pilotu įvaizdziu tam kad pristatyti savo kariuomenes pasiekimus ir mobilizuoti visuomenes parama Daugiausiai demesio teko pilotams naikintojams Zymiausiu Vokietijos I Pasaulinio karo pilotu laikomas Manfredas fon Richthofenas vok pasiekes 80 patvirtintu pergaliu kuriam Vokietijos propaganda sukure Raudonojo oro kovotojo vok Rote Kampfflieger titula ir kuris geriau zinomas anglisku terminu raudonasis baronas Pirmoji patvirtinta Vokietijos piloto oro pergale priklauso leitenantui Kurtui Vintgensui vok Kurt Wintgens 1915 m liepos 15 d vienu pirmuju lektuvu ginkluotu sinchronizuotu kulkosvaidziu numususiu du Prancuzijos parasolio tipo monoplanus Kiti zymus Vokietijos asai 62 1 nepatvirtinta pergales 54 pergales 48 pergales 48 pergales Hermann Goring 45 pergales 44 2 nepatvirtintos pergales 44 pergales 43 pergales 40 1 pergale 40 pergaliu 40 pergaliu 39 1 pergales 36 pergales Astuonis prieso orlaivius numuse pilotai buvo apdovanojami auksciausiu Vokietijos kariniu ordinu Pour le Merite Didejant apdovanotoju skaiciui buvo didinamas jam gauti reikalingu pergaliu skaicius kol 1918 m jis pasieke 30 Viso sį apdovanojima gavo 76 pilotai dar 69 pilotai gavo Goldenes Militar Verdienst Kreuz Kariniu nuopelnu kryziu skirta puskarininkiams ir sauktiniams Vienas tokiu buvo daugiausiai 12 prieso lektuvu numuses oro saulys Gottfried Ehmann Viso karo metu bent 5 prieso lektuvus numuse t y oficialiai tapo asais 391 vokieciu pilotai Skiriamieji zenklaiKarinis oro balionas pazenklintas Eisernes Kreuz 1917 m Vokietijos ir Austrijos Vengrijos kariniai lektuvai buvo zenklinami dvispalviu juodai baltu kryziumi vokiskai vadintu Eisernes Kreuz Sis pavadinimas kilo is panasios formos Prusijos karinio medalio Karo pabaigoje 1918 m kovo men įvestas naujas skiriamasis zenklas stilizuotas kryzius Balkenkreuz Tai buvo graikisko kryziaus adaptacija Sis zenklas patvirtintas 1918 m birzelio 25 d turejo tapti visu Vokietijos kariniu daliniu skiriamuoju zenklu PabaigaVienu is Antantes reikalavimu buvo Vokietijos karo aviacijos sunaikinimas Tai buvo įrasyta į Versalio sutarties 198 straipsnį Luftstreitkrafte savo egzistavima oficialiai nutrauke 1920 m geguzes 8 d Visi jos tureti lektuvai turejo buti perduoti Antantes pajegoms Versalio sutarties 202 straipsnis Dalį siu lektuvu atskiri Luftstreitkrafte padaliniai patys dazniausiai nelegaliai pardave kitu saliu karinems oro pajegoms Besikurianti Lietuvos karo aviacija nemazai lektuvu įsigijo is Kaune dislokuoto FA 495 Besikurianti Lenkijos kariuomene 1919 m pradzioje surenge nemazai reidu kuriu metu uzgrobe istisas Vokietijos imperijos KOP bazes pvz Lodzeje Poznaneje StatistikaSuduzes Vokietijos karo lektuvas Karo eigoje Luftstreitkrafte isaugo nuo mazdaug triju simtu orlaiviu ir 4 2 tukst vyru iki daugiau nei 5 tukst orlaiviu ir 80 tukst vyru Karo metu Luftstreitkrafte pasieke 7425 pergales Vakru fronte ir 358 pergales Rytu fronte taip pat numuse 614 priesininko oro balionus Viso karo metu Vokietijos Luftstreitkrafte prarado 4579 pilotus ir 299 antzeminio personalo darbuotojus zuvusiais 1372 pateko į nelaisve arba dingo be zinios 5123 buvo suzeisti 1962 zuvo Vokietijos teritorijoje įvykusiose avarijose Bendri personalo nuostoliai sieke 12 533 zuvusiais ir suzeistais Kovos veiksmuose netekta 3126 lektuvu 546 oro balionu ir 26 dirizabliu Vien 1918 m sausio rugsejo men Vokietijos pilotai numuse 3732 Antantes lektuvus ir prarado 1099 savo Karo pabaigoje Vokietijos karines oro pajegos turejo 2709 lektuvus 56 dirizablius 186 oro balionus apie 4 5 tukst pilotu Luftstreitkrafte orlaiviai sudare apie 90 Centriniu valstybiu aviacijos pajegu Viso karo metu Luftstreitkrafte eksploatavo 47 637 orlaivius kas sudare maziau nei trecdalį Antantes lektuvu skaiciaus Is ju apie 26 tukst buvo sunaikinti sugadinti arba nurasyti kaip pasene Vokietijos prieslektuvine artilerija karo metu buvo numuse 1915 m 51 lektuva ir 1 oro baliona 1916 m 322 lektuvus ir 1 oro baliona 1917 m 467 lektuvus 1918 m 748 lektuvus Bibliografija EN Baughen G 2014 Blueprint for Victory Britain s First World War Blitzkrieg Air Force Stroud Fonthill Media ISBN 978 1 78155 392 3 EN Baughen G 2019 2018 The Rise and Fall of the French Air Force French Air Operations and Strategy 1900 1940 Stroud Fonthill Media ISBN 978 1 78155 644 3 EN Clark Alan 1973 Ace High The War in the Air over the Western Front 1914 18 London Putnam ISBN 978 0 399 11103 7 EN Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 London Grub Street ISBN 0 948817 73 9 DE Fischer Bruno Ehrenbuch des Orden vom Militar Verdienst Kreuz e V und die Geschichte der Ordens Gemeinschaft 1960 EN Grey P L Thetford O 1970 1962 German Aircraft of the First World War 2nd ed London Putnam ISBN 978 0 370 00103 6 EN Guttman Jon Summer 2009 Verdun The First Air Battle for the Fighter Part I Prelude and Opening PDF worldwar1 com The Great War Society p 9 Archived from the original PDF on June 3 2016 DE Hoeppner E W von 1994 1921 Deutschlands Krieg in der Luft Ein Ruckblick auf die Entwicklung und die Leistungen unserer Heeres Luftstreitkrafte im Weltkriege Leipzig K F Koehle ISBN 0 89839 195 4 EN Jones H A 2002 1928 The War in the Air Being the Story of the Part played in the Great War by the Royal Air Force Vol II Imperial War Museum and Naval amp Military Press ed London Clarendon Press ISBN 978 1 84342 413 0 EN Kilduff Peter Germany s First Air Force 1914 1918 Arms and Armour Press 1991 ISBN 1 85409 352 5 DE Neumann G P 1920 Die deutschen Luftstreitkrafte im Weltkriege Berlin Mittler OCLC 39823845 EN Previtera S T Prussian Blue A History of the Order Pour le Merite Winidore Press 2005 LT Ramoska Gytis Pirmieji karo aviacijos lektuvai 1919 23 m Plieno sparnai EN Suchenwirth Richard The Development of the German Air Force 1919 1939 USAF Historical Studies No 160 Arno Press New York 1970 EN Wagner Ray Nowarra Heinz 1971 German Combat Planes A Comprehensive Survey and History of the Development of German Military Aircraft from 1914 to 1945 New York City Doubleday amp Company p 112 OCLC 491279937 IsnasosBaughen G 2019 2018 The Rise and Fall of the French Air Force French Air Operations and Strategy 1900 1940 p 11 Hoeppner E W von 1994 1921 Deutschlands Krieg in der Luft Ein Ruckblick auf die Entwicklung und die Leistungen unserer Heeres Luftstreitkrafte im Weltkriege p 1 3 Hoeppner E W von 1994 1921 Deutschlands Krieg in der Luft Ein Ruckblick auf die Entwicklung und die Leistungen unserer Heeres Luftstreitkrafte im Weltkriege p 80 81 Jones H A 2002 1928 The War in the Air Being the Story of the Part played in the Great War by the Royal Air Force Vol II p 301 Baughen G 2019 2018 The Rise and Fall of the French Air Force French Air Operations and Strategy 1900 1940 p 13 Baughen G 2019 2018 The Rise and Fall of the French Air Force French Air Operations and Strategy 1900 1940 p 18 24 Wagner Ray Nowarra Heinz 1971 German Combat Planes A Comprehensive Survey and History of the Development of German Military Aircraft from 1914 to 1945 p 112 Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 p 12 Baughen G 2019 2018 The Rise and Fall of the French Air Force French Air Operations and Strategy 1900 1940 p 24 25 Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 p 14 Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 p 14 29 56 Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 p 18 20 29 30 34 Grey P L Thetford O 1970 1962 German Aircraft of the First World War 2nd ed p 154 S T Previtera Prussian Blue A History of the Order Pour le Merite Winidore Press 2005 Bruno Fischer Ehrenbuch des Orden vom Militar Verdienst Kreuz e V und die Geschichte der Ordens Gemeinschaft 1960 p 16 Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 p 103 Franks N L R Bailey F W Guest R 1993 Above the Lines The Aces and Fighter Units of the German Air Service Naval Air Service and Flanders Marine Corps 1914 1918 p 58 236 Ramoska Gytis Pirmieji karo aviacijos lektuvai 1919 23 m Plieno sparnai von Hoeppner Ernst Wilhelm Arnold Deutschlands Krieg in der Luft K F Kohler Leipzig 1921 S 170 Suchenwirth Richard The Development of the German Air Force 1919 1939 In USAF Historical Studies No 160 Arno Press New York 1970 p 2