Pramonė | Aviacija |
---|---|
Perėmėjas (-ai) | Focke-Wulf-Flugzeugbau AG |
Įkurta | 1909 m. gruodžio 29 d. (kaip Albatros-Werke GmbH) |
Uždaryta | 1931 m. |
Centrinė būstinė | Johannisthal Köpenick, Berlynas Schneidemühl, Vokietija |
Svarbiausi darbuotojai | Enno Walther Huth Ernst Heinkel |
Darbuotojų | ~830 (1914 m.) ~5000 (1918 m.) ~150 (1925 m.) |
Dukterinės įmonės | Ostdeutsche Albatros-Werke |
Albatros-Flugzeugwerke GmbH buvo Berlyno priemiestyje įsikūrusi Vokietijos aviacijos įmonė, veikusi 1909–1931 m., Pirmojo pasaulinio karo metu gaminusi vienus geriausių to meto kovinių lėktuvų – Albatros D.III ir Albatros D.V.
Įkūrimas ir veiklos pradžia
Įmonę Albatros Werke GmbH 1909 m. pabaigoje Berlyno priemiestyje įkūrė ir (1875–1964) ir (1873–1941). Pirmuoju "Albatros Werke" orlaiviu tapo pagal licenciją gamintas prancūziškas monoplanas „Antoinette".
Sekančiu modeliu tapo licencinės monoplano kopijos, taip pat naudojant tą pačią platformą gamintas biplanas Doppeltaube.
1912 m. pagaminti 5 „Albatros F-2" – prancūziško „" biplano kopijos (todėl indeksui buvo naudojama raidė „F“) su įgulai skirta gondola ir vokišku Argus vienaeiliu varikliu, vietoje prancūziško „Gnome" rotacinio variklio. Keturis iš šių orlaivių įsigijo Bulgarija, juos naudojusi 1912–1913 m. Balkanų karuose. Vienas šių orlaivių 1912 m. spalio 16 d. atliko pirmą kovinio bombardavimo misiją Europos žemyne.
Heinkelio ir Theleno laikotarpis
1912–1914 m. vyriausiu „Albatros" konstruktoriumi buvo . Šiuo laikotarpiu įmonė pradėjo gaminti dviviečius bombonešius ir žvalgybinius lėktuvus. Įmonėje taip pat įsidarbino , projektavęs vienviečius naikintuvus. „Albatros“ išgarsėjo dėl jo suprojektuotų ir gamintų vienų geriausių Pirmojo Pasaulinio karo naikintuvų – tokių, kaip „Albatros D.III" ar „Albatros D.V".
1914 m. balandžio mėnesį Albatros Schneidemühl mieste, Poznanės provincijoje (dabartinė Pila, Lenkija) įkūrė dukterinę įmonę ). Joje buvo gaminami įvairūs Albatros modeliai, o nuo 1918 m. – Fokker D.VII. 1916 m. rugsėjį Friedrichshagen vietovėje (nuo 1920 m. – Berlyno rajone) įkūrė dar vieną gamyklą, gaminusią sklandytuvus.
Įmonėje karo pradžioje dirbo 830 darbuotojų, 1918 m. lapkričio mėn. – virš 5000. Pirmojo Pasaulinio karo metu ji pagamino daugiau nei 10 300 lėktuvų.
Priverstinis susijungimas su Focke-Wulf 1931 m
Po Pirmojo pasaulinio karo Albatros tęsė darbą pagrindinėje gamykloje. Įmonei pradžioje vadovavo vyriausias konstruktorius Rudolfas Schubertas, o nuo 1926 m. – Walteris Blume. Įmonė 1924 m. sukūrė vienvietį žemasparnį sportinį lėktuvą „L 59“ su konsoliniu sparnu ir penkių cilindrų „“ 45 kW galios radialiniu varikliu. Buvo pastatytas tik vienas egzempliorius, kurį tais pačiais metais sekė dvivietis „L 60“ su „“ (62 kW) ir „L 66“ bei „L 66a“. 1925 m. įmonė sukūrė lengvąj lėktuvą „L.I 67“ ir, Albatros B.II pagrindu, – mokomąjį biplaną „L 68“. Juos gamino tik 150 darbuotojų. Vėliau buvo pradėti gaminti modeliai L 82 ir L 101.
Dėl pasaulinės ekonomikos krizės „Albatros“ neteko valstybės dotacijų ir įmonė atsidūrė ant bankroto ribos. Spaudžiama vyriausybės, „Albatros“ 1931 m. rugsėjo mėn. susijungė su „“. Pradžioje visa įmonė vadinosi „Focke-Wulf-Albatros“.
Orlaiviai
Pirmas skrydis | Pastatyta vnt. | Paskirtis | |
---|---|---|---|
1930 | 75 | Mokymų | |
1930 | |||
Albatros Al 103 | 1930 | ||
1913 | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros B.II | 1914 | Žvalgybos orlaivis | |
1917 | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros C.I | 1915 | Žvalgybos orlaivis | |
Žvalgybos orlaivis | |||
Albatros C.III | Žvalgybos orlaivis | ||
Žvalgybos orlaivis | |||
1916 | ~ 400 | Žvalgybos orlaivis | |
> 600 | Žvalgybos orlaivis | ||
1917 | > 300 | Žvalgybos orlaivis | |
Žvalgybos orlaivis | |||
Žvalgybos orlaivis | |||
Albatros C.XV | 1918 | Žvalgybos orlaivis | |
1916 | 50 | Naikintuvas | |
1916 | 291 | Naikintuvas | |
Albatros D.III | 1916 m.rugpjūtis | 1866 | Naikintuvas |
1917 | 3 | Naikintuvas | |
Albatros D.V | 1917 m. gegužė | ~ 2500 | Naikintuvas |
1917 | 1 | Naikintuvas | |
1917 m. rugpjūtis | 1 | Naikintuvas | |
1917 | 1 | Naikintuvas | |
1918 | 1 | Naikintuvas | |
1918 m. vasaris | 2 | Naikintuvas | |
1918 m. kovas | 2 | Naikintuvas | |
1917 | 1 | Trisparnis naikintuvas | |
1918 | 1 | Trisparnis naikintuvas | |
1916 | 1 | Bombonešis | |
1916 | Bombonešis | ||
~ 240 | Šturmo lėktuvas | ||
Albatros J.II | Šturmo lėktuvas | ||
Albatros L 30 | |||
Albatros L 47 | 1921 | 5 | Albatros C.XV keleivinė modifikacija |
Keleivinis laineris | |||
Albatros L 58 | 1923 | 7 | Keleivinis laineris |
1923 | Bendrosios paskirties | ||
1923 | Bendrosios paskirties | ||
Albatros L 65 | 1925 | 2 | Žvalgybinis |
Trečias dešimtmetis | Mokymų | ||
1925 | 4 | Mokymų | |
1925? | Lektyninis biplanas su stuminačiu sraigtu | ||
Albatros L 72A | 1926 | 4 | Krovininis biplanas, suprojektuotas laikraščių pervežimui |
Albatros L 73 | 1926 | 4 | Keleivinis laineris |
1928 | 43 | Mokymų | |
1928 | 4 | Naikintuvas / žvalgybinis | |
1929 | 2 | Akrobatinis | |
1929 | 72 | Mokymų | |
1935 | 5 | Naikintuvas | |
1930 | 1 | Lenktyninis | |
1932 | 10 | Mokymų | |
Albatros L 103 | 1933 | 1 | Eksperimentinis |
1910 | Bendrosios paskirties, karinis | ||
1910 | Bendrosios paskirties, karinis | ||
1916 | 128 | Naikintuvas hidroplanas | |
5 | Torpednešis hidroplanas | ||
Albatros W.8 | 1918 | 2 | Naikintuvas hidroplanas |
Literatūra
- (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge von den Anfängen bis zum 1. Weltkrieg. Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9.
- (DE) John F. Connors: Albatros Fighters in Action. Carrollton 1981, ISBN 0-89747-115-6.
- (DE) Die letzten Albatrosse – Im Dunstkreis der Reichswehr. In: FliegerRevue. Juli 2009, S. 58–61.
- (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–18. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
- (DE) Kenneth Munson: Bomber 1914–1919. Patrouillen- und Aufklärungsflugzeuge. Orell Füssli, Zürich 1968.
- (PL) Mateusz Kabatek, Robert Kulczyński. Pilskie zakłady lotnicze Albatros. „Aeroplan”. 1(130)/2018, s. 14–19. Warszawa: Agencja Lotnicza Altair Sp. z o.o. ISSN 1232-8839
- (DE) Kenneth Munson: Kampfflugzeuge, Jagd- und Trainingsflugzeuge 1914–19. Zürich 1968.
- (DE) Heinz J. Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18. München 1959.
- (DE) Peter Schiemer: Die Albatros(Oeffag) Jagdflugzeuge der k.u.k. Luftfahrtruppen. Weishaupt Verlag, Graz
- (DE) Günter Schmitt: Transpress, Berlin 1980, ISBN 3-344-00129-9.
Išnašos
- I. Borislavov, R. Kirilov: Die bulgarische Flugzeuge. Band I: Von Bleriot bis Messerschmitt. Litera Prima, Sofia 1996.
- Mateusz Kabatek, Robert Kulczyński. Pilskie zakłady lotnicze Albatros. „Aeroplan”. 1(130)/2018, s. 14–19. Warszawa: Agencja Lotnicza Altair Sp. z o.o. ISSN 1232-8839
- Die letzten Albatrosse – Im Dunstkreis der Reichswehr. In: FliegerRevue. Juli 2009, S. 58–61.
- Hartmut Pophanken, Klaus Schalipp, Peter Kuckuk: Ein Jahrhundert Luft- und Raumfahrt in Bremen: Von den frühesten Flugversuchen zum Airbus und zur Ariane. Bremen 2015, Edition Falkenberg, S. 80,
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris