Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lietuvos socialdemokratų organizacija užsienyje – viena iš lietuvių socialdemokratų organizacijų, veikusių ne Lietuvoje.

Įkurta I konferencijoje, įvykusioje Vilniuje 1928 m. rugpjūčio 22 – 23 d. politinių emigrantų – socialdemokratų, pasitraukusių iš Lietuvos po 1926 m. gruodžio 17 d. krikdemų ir tautininkų įvykdyto valstybės perversmo bei nepavykusio 1926 m. rugpjūčio 9 d. .

Dalyvavo 21 socialdemokratas, atstovavęs 150 emigrantų, gyvenančių Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje bei 7 svečiai. Buvo išklausyti delegatų pranešimai apie padėtį vietose, Juozo Paplausko pranešimas „Politinių emigrantų veikimas nuo Rygos iki šių dienų“, Prano Ancevičiaus pranešimas „Dėl ko ir už ką kovojama su Smetonos diktatūra“, Jeronimo Plečkaičio pasiūlymas įkurti socialdemokratų emigrantų organizaciją.

Buvo priimtas Statutas, išrinktas Centro komitetas (vėliau – Vykdomasis komitetas): pirmininkas J. Paplauskas, vicepirmininkas Povilas Kaupas, sekretorius J. Kazlauskas, nariai J. Plečkaitis ir A. Pumputis (Mintas). Statute numatyti organizacijos tikslai: siekti demokratinės santvarkos ir socializmo Lietuvoje. Nario mokestis – 10 JAV centų per mėn. Ne LSDP nariams numatytas 6 mėn. kandidato stažas.

1928 m. rugpjūčio 26 d. spaudoje paskelbti LSDOU adresai:

Sokolovskio viešbutis, Vokiečių g. 1, Vilnius;
Senoji pilis, Gardinas;
Latvijos SDDP CK – Aku iela, 10, Ryga;
F. Zahler, Kanto g., Eitkūnai.

1928 m. spalio 28 d. Vilniaus konferencijos delegatas atnaujino LSDOU skyrių Rygoje , kuris pabiro, Pranui Vikoniui išvykus į Urugvajų. 1928 m. lapkričio 10 d. į VK buvo kooptuotas buvęs Seimo narys Jonas Januškis. 1928 m. gruodžio 2 d. buvo įkurtas Gardino skyrius, į kurio komitetą įėjo pirmininkas J. Plečkaitis, vicepirmininkas A. Pavilonis, sekretorius J. Kazlauskas, nariai J. Pilipavičius, J. Vaišvila. P. Kriaučenka ir J. Eitutis.

1929 m. sausio 23 – 26 d. vilniečiai į savo grupės komitetą išrinko pirmininką K. Markovą, sekretoriumi buvo išrinktas , nariu V. Jankauskas. Tačiau po konferencijos paaštrėjo kova tarp J. Plečkaičio, ginkluoto sukilimo Lietuvoje, panaudojant karinę jėgą, šalininko, ir J. Paplausko, palaikiusio LSDP CK nuomonę dėl politinės kovos metodų. 1929 m. sausio 15 d. J. Plečkaitis pasitraukė iš LSDOU VK, o kovo 28 d. buvo pašalintas iš organizacijos. 1929 m. spalio 9 d. iš partijos buvo pašalinti visi su J. Plečkaičiu Vokietijoje areštuoti ginkluotos jo grupės nariai.

1929 m. rugsėjo 7 – 8 d. Vilniuje įvyko II LSDOU konferencija, kurioje 18 delegatų atstovavo 10 grupių: Bendzino, Berlyno, Rygos, Gardino, Liepojos, Lodzės, Sosnoveco, Aukštutinės Silezijos, Varėnos, Švenčionėlių, Vilniaus ir kitų vietų. Į konferencijos prezidiumą išrinkti Z. Buračas, J. Januškis, Pranas Ancevičius, sekretoriumi J. Kovalskis. Konferencija patvirtino VK nutarimą dėl J. Plečkaičio pašalinimo. J. Januškis skaitė pranešimą apie politinę padėtį Lietuvoje, J. Paplauskas apie LSDP uždarymą. Išrinktas Vykdomasis komitetas: pirmininkas J. Paplauskas, pirmasis sekretorius J. Januškis, antrasis sekretorius P. Ancevičius, iždininkas A. Pumputis (Mintas). Nutarta įsteigti Darbo biurą, kuris rinktų informaciją apie emigrantų darbo ir gyvenimo sąlygas.

1930 m. gruodžio 15 – 16 d. Berlyne, laikraščio „Vorwärts“ redakcijos būstinėje įvyko III LSDOU konferencija, kurioje dalyvavo 7 delegatai iš Berlyno, Gardino, Gerdaunės, Karaliaučiaus, Lodzės, Rygos, Sosnoveco, Vilniaus, taip pat penki Vykdomojo komiteto nariai, Vokietijos emigrantų atstovas su patariamuoju balsu ir svečiai: Socialistų darbininkų internacionalo Vykdomojo komiteto narys, Rusijos socialdemokratų ir Bundo partijos lyderis Reinas Rafaelis Abramovičius, Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkas A. Krispinas ir šios partijos narys G. Šmitas. Ataskaitą pateikė J. Paplauskas, pranešimą apie Lietuvos vidaus padėtį – J. Januškis, apie emigracijos vaidmenį priešfašistinėje kovoje – P. Ancevičius, apie emigrantų socialinę padėtį – B. Kilikauskas ir V. Kauneckas. Į Vykdomąjį komitetą išrinkti: pirmininkas J. Januškis, sekretorius V. Kauneckas, sekretorius reikalams Lenkijoje P. Ancevičius, nariai Z. Buračas, J. Kasparas, J. Paplauskas ir A. Pumputis.

1932 m. iš Vokietijos kalėjimo grįžus J. Plečkaičiui, pablogėjo santykiai su Lenkijos valdžia. 1932 m. gruodžio 10 d. buvo uždarytas emigrantų bendrabutis, 1933 m. kovo mėn. LSDOU veikla buvo uždrausta Lenkijoje ir Vokietijoje. 1933 m. gegužės 22 d. buvo likviduota Vilniaus grupė. 1934 m. gegužės 15 – 16 d. įvykus valstybės perversmui Latvijoje buvo uždarytos ir socialdemokratų įstaigos Rygoje bei Liepojoje. Paskutinis LSDOU susirinkimas įvyko Vilniuje 1935 m. balandžio mėn.

1936 m. gegužės 18 d. mėnesiui buvo areštuotas J. Paplauskas, įtarus jį Lenkijoje šnipinėjus Lietuvos naudai. 1937 m. kovo 23 – 26 d. lenkų policija suėmė J. Paplauską, F. Skliutą, P. Butkevičių, S. Dainauską, A. Pumputį – Mintą, A. Sakavičių, A. Lelį, K. Markovą ir kitus. 1938 m. gegužės 16 – 20 d. P. Butkevičius, F. Skliutas, S. Dainauskas, A. Sakavičius ir A. Pumputis buvo nuteisti kalėti nuo 2 iki 5 metų už šnipinėjimą Lietuvos naudai, kiti išteisinti. Lietuvai susigražinus Vilniaus kraštą, iš lenkų kalėjimo jie buvo paleisti, bet 1940 m. kovo mėn. vėl suimti, nes buvo atnaujintos bylos dėl Alytaus ir Tauragės sukilimų. Bylos nutrauktos tik 1940 m. birželį, TSRS okupavus Lietuvą.