Lietuvos krepšinis

Lietuvos krepšinis – populiariausia šalyje sporto šaka. Organizavimą reguliuoja Lietuvos krepšinio federacija.

2006 m. Europos vyrų čempionatas. Žaidžia Lietuvos ir Vokietijos rinktinės

Genezė

1920 m. Karolis Dineika išleido Krepšiasvydžio (basketbolo) vadovėlis vyrams, Lietuvoje pradėtas žaisti krepšinis.

1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungoskomandos ir Kauno rinktinės (8:6 laimėjo LFLS). Tais pačiais metais surengtas Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės, o 1924 m. – šalies vyrų čempionatas. Žaidimo lygis buvo neaukštas, tekdavo pralaimėti Baltijos valstybių komandoms.

1926 m. pasirodė Stepono Dariaus paruošta knyga „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams“.

1934 m. Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai su modernia žaidimų sale. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA, tais pačiais metais Konstantinas Savickas išleido knygą „Krepšinis“.

Lietuvos rinktinės

1938 m. Europos moterų krepšinio pirmenybės: aikštėje Italijos ir Lietuvos rinktinės.

1935 m. į Kauną, į Pasaulio lietuvių kongresą, buvo atvykę žymūs JAV lietuvių krepšinio specialistai B. Budrikas, J. Knašas, Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas. Pastarieji du liko Lietuvoje ir mokė šalies krepšininkus. Kai 1937 m. buvo sužaistos draugiškos rungtynės su Latvija, jau pralaimėta tik 29:41. Buvo nuspręsta dalyvauti Antrosiose Europos vyrų krepšinio pirmenybėse, kurios vyko Rygoje. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. 1937 m. Lietuvos rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais.

Lietuva gavo teisę rengti III žemyno pirmenybes Kaune. 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specializuota krepšinio salė – Kauno halė ir tais pačiais metais Lietuvos vyrų rinktinė su žaidžiančiu treneriu ir kapitonas Pranu Lubinu) antrąkart laimėjo Europos čempionatą. 1938 m. Romoje moterų rinktinė tapo Europos vicečempionėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, todėl šalies krepšininkai atstovavo SSRS rinktinei.

Rimas Kurtinaitis – vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, krepšinio treneris

Atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m. Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Tačiau po metų Vroclave Lietuvos rinktinė nusileido baltarusiams ir nepateko į 1993 m. Europos čempionatą. 1995 m. Europos čempionatas lietuviai vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio pasiekė finalą, kur pralaimėjo Jugoslavijai ir iškovojo sidabrą. 1996 m. Atlantos olimpiadoje Lietuvos rinktinė pralaimėjo Serbijai pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Kartų kaita paveikė rinktinės rezultatus – iki pat 2000 m. vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterų krepšinio rinktinė 1997 m. iškovojo Europos čempionių vardus. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su treneriu J. Kazlausku, iškovojo bronzos medalius. Pusfinalyje pralaimėję JAV rinktinei 2 taškų skirtumu.

2001 m. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. Pralaimėjimas aštuntfinalyje latviams ir tuo pačiu nepateko į 2002 m. Pasaulio čempionatą. 2003 m. atnaujinta Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Jasikevičiaus, Arvydo Macijausko, Ramūno Šiškausko, Sauliaus Štombergo ir kitų, po 64 metų vėl tapo Europos krepšinio čempione.

2004 m. Atėnų olimpiadą Lietuva pradėjo galingai – grupėje užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Tačiau pusfinalyje pralaimėjo Italijos rinktinei, o rungtynėse dėl trečios vietos grupės pralaimėta JAV, kuri buvo įveikta grupės rungtynėse.

Krepšinio arbitras Romualdas Brazauskas

2005 m. Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas, tačiau jos buvo ketvirtfinalyje, todėl buvo užimta tik penktoji vieta. Į 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatą Lietuva važiavo kaip viena iš favoričių, komandos sudėtis palyginti su 2005 m. atrodė daug pajėgesnė. Tačiau šalies rinktinė savo grupėje užėmusi tik trečiąją vietą iškrito jau ketvirtfinalyje, kuriame dideliu skirtumu pralaimėjo vėliau čempione tapusiai Ispanijai. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuviai pralaimėjo Turkijai ir nugalėjo vokiečius. Čempionate buvo užimta 7-a vieta. Iškart po planetos pirmenybių rinktinės trenerio postą paliko Antanas Sireika.

2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionate Ispanijoje lietuviai po 7 pergalių serijos pralaimėjo pusfinalyje nusileisdami Rusijos rinktinei, rezultatu 74-86. Tačiau kovoje dėl 3-4 vietų lietuviai, vadovaujami R. Butauto, įveikė Graikijos rinktinę ir laimėjo bronzos medalius, rezultatu 78-69. Pergalė užtikrino Lietuvos ekipai vietą 2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse, kuriose kovoje dėl bronzo medalių Lietuva nusileido Argentinos krepšinio rinktinei.

Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Ryškiausia jų pasiekta 2005 m., kai Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione. Merginų jaunimo rinktinė (iki 18 metų) 2008 m. tapo Europos čempionėmis.

2011 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. Lietuvoje vyko 37-tas vyrų Europos krepšinio čempionatas 2011 m. Europos krepšinio čempionatas. 2013 m. vyrų Europos krepšinio čempionate iškovota antra vieta, finale pralaimėjus Prancūzijai.

Pasiekimai

Š. Jasikevičius, vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių, 2007 m. Europos čempionato bronzos medalių laimėtojų pagerbime

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2010 m. Pasaulio čempionate Turkijoje laimėjo bronzos medalius

U-18 Europos krepšinio čempionato atidarymas Vilniuje 2010 m. liepos 24 d.

Vyrų krepšinio rinktinės pasiekimai:

• 1937 m. Europos čempionatas – 1 vieta
• 1939 m. Europos čempionatas – 1 vieta
• 1992 m. Olimpinės žaidynės – 3 vieta
• 1995 m. Europos čempionatas – 2 vieta
• 1996 m. Olimpinės žaidynės – 3 vieta
• 1998 m. Pasaulio čempionatas – 7 vieta
• 1999 m. Europos čempionatas – 5 vieta
• 2000 m. Olimpinės žaidynės – 3 vieta
• 2001 m. Europos čempionatas – 12 vieta
• 2003 m. Europos čempionatas – 1 vieta
• 2004 m. Olimpinės žaidynės – 4 vieta
• 2005 m. Europos čempionatas – 5 vieta
• 2006 m. Pasaulio čempionatas – 7 vieta
• 2007 m. Europos čempionatas – 3 vieta
• 2008 m. Olimpinės žaidynės – 4 vieta
• 2009 m. Europos krepšinio čempionatas – 11 vieta
• 2010 m. Pasaulio čempionatas – 3 vieta
• 2011 m. Europos krepšinio čempionatas – 5 vieta
• 2012 m. Olimpinės žaidynės – 8 vieta
• 2013 m. Europos krepšinio čempionatas – 2 vieta
• 2014 m. Pasaulio krepšinio čempionatas – 4 vieta
• 2015 m. Europos krepšinio čempionatas – 2 vieta
• 2016 m. Olimpinės žaidynės - 7 vieta

Moterų krepšinio rinktinės pasiekimai:

• 1937 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas – 2 vieta
• 1995 m. XXV Europos moterų krepšinio čempionatas – 2 vieta
• 1997 m. XXVI Europos moterų krepšinio čempionatas – 1 vieta
• 1998 m. XIII Pasaulio moterų krepšinio čempionatas – 6 vieta
• 1999 m. XXVII Europos moterų krepšinio čempionatas – 6 vieta
• 2001 m. XXVIII Europos moterų krepšinio čempionatas – 4 vieta
• 2002 m. XIV Pasaulio moterų krepšinio čempionatas – 11 vieta
• 2005 m. XXX Europos moterų krepšinio čempionatas – 4 vieta
• 2006 m. XV Pasaulio moterų krepšinio čempionatas – 6 vieta
• 2007 m. XXXI Europos moterų krepšinio čempionatas – 6 vieta
• 2009 m. Europos moterų krepšinio čempionatas – 9-12 vietos

Klubinis krepšinis

Šiaulių „Šiaulių“ ir Kauno „Žalgirio“ rungtynės 2007 m.

Susitikimo „Žalgiris“-Golden State Warriors momentas (Oklendo Oracle arena, 2007 m.)

1926 m. S.Darius knygoje Basketbolo žaidimas nurodė, kad Lietuvoje yra dvi vyrų ir dvi moterų komandos, jungiančios apie 35 žaidėjus bei viena krepšinio aikštė. 1925 m. įvyko pirmosios moterų krepšinio taurės (ją įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė) varžybos, kurias laimėjo LFLS komanda, finale įveikusi Makabi klubą. Pamažu kūrėsi nauji klubai, bet šalies pirmenybės vyko nereguliariai. Garsėjo Kauno Aušros gimnazijos krepšininkai ir Telšių gimnazijos žaidėjos. Tarp vyrų stiprus buvo LFSL klubas. Krepšinio populiarumas išaugo po Lietuvos sportininkų pergalių Europos čempionatuose 1937 ir 1939 metais, bet prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nustūmė domėjimąsį krepšiniu į antrą planą.

SSRS čempionatų aušroje Kauno „Žalgiris“ iškovojo du nugalėtojų titulus, tačiau vėliau negalėjo pasigirti svariais laimėjimais iki 1985 m., kai vėl susigrąžino SSRS nugalėtojų vardus bei juos apgynė 1986 ir 1987 m. Kitoms Lietuvos komandoms nepavyko tapti čempionais, ir tik Vilniaus „Statyba“ 1979 m. iškovojo SSRS čempionato bronzą.

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę klubinio krepšinio lygis smuko. Tačiau 1993 m. įkūrus LKL jis vėl ėmė kilti. Lietuvos krepšinio flagmanu liko Kauno „Žalgiris“ – kauniečių nuo sosto nesugebėjo nuversti nei Kauno „Atletas“ nei Plungės „Olimpas“. Be to, „Žalgiris“ 1998 m. laimėjo Europos taurę ir kelialapį į Eurolygą. 1998–1999 m. sezonas „Žalgiriui“ susiklostė labai sėkmingai – klubas laimėjo Eurolygą, LKL ir naujai įsteigtą NEBL (Šiaurės Europos krepšinio lygą).

Tačiau kiti metai „Žalgiriui“ buvo nesėkmingi: patirta nesėkmė tiek Eurolygoje, tiek ir nacionalinėse pirmenybėse, kur „Žalgirio“ dominavimą nutraukė Vilniaus „Lietuvos rytui“, pirmą kartą tapęs LKL čempionu. Šis klubas susikūrė 1997 m., kai investuotojai nupirko ir pervadino Vilniaus „Statybos“ klubą.

2001 m. „Žalgiris“ vėl susigrąžino LKL nugalėtojų titulą, 2002 m. taurė vėl atiteko „Lietuvos rytui“. Po to tris finalus iš eilės vėl laimėjo kauniečiai. „Lietuvos rytas“ per tą laiką pasiekė pora tarptautinių pergalių – 2002 m. iškovojo NEBL nugalėtojų vardą, o 2005 m. – ULEB taurę ir iškovojo kelialapį į Eurolygą. 2006 m. „Lietuvos rytas“ tapo LKL ir BBL čempionais.

2007 m. buvo atgaivintos Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybos, kurias laimėjo žalgiriečiai, finale įveikę „Lietuvos ryto“ krepšininkus. „Lietuvos rytas“ antrą kartą pasiekė ULEB taurės finalą, tačiau čia, skirtingai nei prieš porą metų, pralaimėjo tituluočiausiai Europos krepšinio komandai – Madrido „Real“. Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje susiklostė ypač nesėkmingai, kadangi jie liko paskutinėje savo grupės vietoje. Trečiasis Lietuvos klubas – Šiaulių „Šiauliai“ FIBA Europos taurės turnyre iškrito antrajame etape. BBL čempionais tapo „Lietuvos ryto“, o LKL – „Žalgirio“ krepšininkai. 2008 m. Kauno žalgiris ir Lietuvos Rytas (užėmęs pirmą vietą grupėje) Eurolygoje pateko į Top 16 etapą. 2009 m. antrą kartą Europos taurės turnyro čempionais tapo Vilniaus„ Lietuvos Ryto“ krepšininkai, trečią kartą patekę į prestižinio turnyro finalą. 2009 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“ iškovojo visus įmanomus sezono titulus.

Lietuvos moterų krepšinyje pastaraisiais metais dominavo Vilniaus „TEO“ (anksčiau vadinosi Lietuvos telekomas). Nacionalinėse pirmenybėse vilnietės nesulaukdavo pasipriešinimo. Komanda dalyvavo varžybose. 2004–2005 m. sezone klubas užėmė 3 vietą, o 2005-06 m. sezone – 4 vietą. Krepšininkės taip pat yra daugkartinės Baltijos moterų krepšinio lygos čempionės. 2010 m. vasarį klubo pagrindinis rėmėjas pranešė, kad neberems moterų krepšinio. TEO klubo pagrindu buvo sukurtas Kauno moterų klubas „Viči-Aistės“, kuris nuo 2010–2011 m. sezono atstovaus Lietuvą FIBA moterų Eurolygos turnyre.

Lietuvos kurčiųjų rinktinė

Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė Europos čempionate yra nugalėjusi tris kartus: 1992 m. lietuviai tapo Europos čempionais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza.

Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate pelnė sidabro medalius, visus kartus nusileisdamos Švedijos krepšininkėms.

Šaltiniai

1. https://www.15min.lt/24sek/naujiena/archyvas/krepsinis-dar-ilgai-bus-populiariausia-sporto-saka-lietuvoje-872-94540
2. Krepšinis (Lietuvos spto enciklopedija)
3. Jaunosios krepšininkės pirmą kartą tapo Europos čempionėmis!
4. TEO krepšininkės tapo našlaitėmis – „TEO LT“ jų neberems
5. Kauno „Viči-Aistės“ Eurolygoje žada kibti į atlapus tituluotoms varžovėms
6. Lietuvos rinktinės Europos kurčiųjų čempionate šventė triuškinančias pergales