Kūno kultūros rūmai

Kūno kultūros rūmai (KKR) – pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje, veikusi 1932–1940 m. Kaune.

Įsteigti Kūno kultūros rūmai pradėjo veiklą išsinuomotose patalpose, dab. Totorių g. 10, Kaune

Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos kūno kultūros akademijos centriniai rūmai). Kaunas, Sporto g. 6. Arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1934 m.

Istorija

Įsteigti pagal Kūno kultūros įstatymą, kuris įsigaliojo 1932 m. liepos 15 d. paskelbus jį „Vyriausybės žinių“ Nr. 390 vietoje nuo 1922 m. veikusios Lietuvos sporto lygos. Priklausė Švietimo ministerijai. Vadovavo direktorius ir 9 narių taryba. Direktoriumi buvo paskirtas Antanas Jurgelionis.

• 1934-1940 KKR vadovavo Vytautas Augustauskas

Veikla

Kūno kultūros rūmai rengė kūno kultūros programas mokykloms, organizavo kursus kūno kultūros mokytojams ir instruktoriams, vadovavo visų sporto organizacijų veiklai. Prie Kūno kultūros rūmų veikė sporto šakų kamuolio žaidimų, vandens ir žiemos sporto sąjungos. Kūno kultūros rūmai įsteigė apskričių Kūno kultūros rūmų komitetus.

• 1934 m. įkurta aukštoji kūno kultūros mokykla – Aukštieji kūno kultūros kursai.
• 1936 m. įvestos normos Valstybiniam kūno kultūros ženklui gauti. 1936 m. vasario mėn. pabaigoje KKR taryba priėmė Valstybinio kūno kultūros ženklo (VKKŽ) statutą.
• 1938 m. surengta Lietuvos tautinė olimpiada Kaune.
• 1932–1939 m. Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai (dab. Lietuvos kūno kultūros akademijos centriniai rūmai), Kauno sporto halė, Klaipėdos sporto rūmai.

Kūno kultūros rūmai, plėtodami kūno kultūrą ir sportą, daugiausia dėmesio skyrė visuomenės fiziniam pajėgumui didinti, propagavo sveikos ir stiprios tautos, galinčios gyventi visavertį gyvenimą, idėją. Įsteigus Kūno kultūros rūmus, visos veikiančios sporto organizacijos turėjo pateikti Rūmams savo statutą ir, jei jis neprieštaravo Kūno kultūros įstatymui, jos buvo įregistruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose.

1932–1933 m. leido iliustruotą savaitinį žurnalą „Kūno kultūra ir sveikata“.

• 1940 m. gruodžio 31 d. sovietų okupacinė valdžia rūmus uždarė. Direktorių V. Augustauską suėmė NKVD ir išvežė į Gulagą.
• 1951–1954 m. Aleksandras Gudanovičius su vienu KKI dėstytoju komunistu sunaikinto Kūno kultūros rūmų pastato kieme sudegino visą organizacijos archyvą.

Šaltiniai

1. Kūno kultūros ir sporto departamentas 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
2. Stanislovas Stonkus. Kūno kultūros rūmai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 261 psl.
3. Mindaugas Balkus. Kūno kultūros rūmų veikla tarpukariu (II)