Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ – tautiško jaunimo organizacija, veikusi 1927–1940 ir 1988–1994 m. Buvo įkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija (1927–1932 m. vadinosi Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, 1932–1940 m. – Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“). Atkurta 1988 m. kaip Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ (1990 m. pavadinimas pakoreguotas į Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“). 1994 m. reorganizuota į dvi organizacijas – Lietuvių Nacionalinę partiją „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą „Jaunalietuviai“.
Istorija 1927–1940 m
1922 m. lapkričio 11 d. Lietuvos universitete įsisteigė lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“. Šiek tiek vėliau Žemės ūkio akademijojeDotnuvoje tuo pačiu tautiniu pagrindu įsikūrė studentų tautininkų korporacija „Jaunoji Lietuva“. Studentų pavyzdžiu pasekė aukštesniųjų mokyklų jaunimas, susibūręs į tautinės moksleivijos „Jaunosios Lietuvos“ draugovę, taip pat kaimo jaunuomenė – 1923 m. rugpjūčio 9 d. įsikūrė Ramygalos tautiškojo jaunimo „Jaunosios Lietuvos“ kuopa.
Jau 1926 m. „Neo-Lithuania“ korporacijoje buvo svarstomas visos Lietuvos jaunimo organizavimo į vieną plačią tautinio jaunimo srovę klausimas. Sudaryta komisija įstatams parengti, vadovaujama Benedikto Grėbliūno. Įstatai įregistruoti 1927 m. spalio 8 d. – ši data laikoma „Jaunosios Lietuvos“ veiklos pradžia. Prasidėjus sąjungos veiklai „Neo-Lithuania“ valdyba suformavo pirmąją Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Centro valdybą, į kurią įėjo B. Grėbliūnas, A. Jnačis, A. Vilaniškis, J. Šiaučiūnas ir K. Dausa.
Pirmasis „Jaunosios Lietuvos“ skyrių atstovų suvažiavimas įvyko 1928 m. liepos 2–3 dienomis Kaune. Ideologijos klausimams buvo skirtos 3 paskaitos – kun. Juozo Tumo-Vaižganto – „Tautininkai ir religija“, prof. Izidoriaus Tamošaičio ir A. Mačiuikos paskaitos apie sąjungos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Suvažiavime nutarta leisti sąjungos leidinį „Jaunoji karta“, patvirtintas ženklelio projektas, išrinkta nauja Centro valdyba su B. Grebliūnu priešakyje.
Praėjus metams nuo įstatų įregistravimo, sąjunga jau turėjo daugiau kaip 4000 narių, susibūrusių 122 skyriuose. 1928 m. rugsėjo 15 d. buvo išleistas pirmasis „Jaunosios kartos“ numeris.
Trečiasis suvažiavimas įvyko 1930 m. rugsėjo 13–14 d. Jo išvakarėse Sąjunga turėjo 405 skyrius ir 22000 narių. Suvažiavime buvo išrinkta nauja Centro valdyba, kun. J. Tumas-Vaižgantas Vytauto bažnyčioje pašventino sąjungos vėliavą.
Ketvirtajame suvažiavime, įvykusiame 1931 m. gruodžio 29–30 d., buvo pakoreguoti įstatų skyriai, reglamentuojantys organizacijos struktūrą.
1931 m. įkurta (JSO). Organizuotą ir sistemingą fizinio lavinimo ir sporto veiklą JSO pradėjo 1932 m. Tais metais Marijampolėje buvo organizuotas jaunalietuvių sportininkų sąskrydis, kuriame dalyvavo apie 700 sportininkų, 1934 m. sąskrydyje – jau per 12600. Tų pačių metų rugsėjo 8–9 d., minint A. Smetonos 60-metį, buvo surengta jaunalietuvių sportininkų estafetė, kurioje dalyvavo 2500 sportininkų. Pirmojoje Tautinėje olimpiadoje, įvykusioje 1938 m. Kaune, JSO sportininkai laimėjo 38 aukso, 46 sidabro ir 69 bronzos medalius.
1931 m. spalio mėn. prie sąjungos Centro valdybos sudarytas meno ir literatūros klubas kultūriniam be estetiniam auklėjimui skleisti. Jo pastangomis buvo organizuojami chorai (prieš uždraudžiant „Jaunąją Lietuvą“ ji turėjo 91 keturbalsį ir 125 dvibalsius chorus), dirigentų konkursai, rengiamos dainų šventės, pradėta gaivinti senąją lietuvių kanklių ir skudučių muziką. Kaunas ir didesnieji skyriai turėjo 18 dūdų, 115 styginių, 47 skudučių orkestrus. Buvo surengta daugybė teatro vaidinimų, didesniuose miestuose dažnai vyko literatūros vakarai, konkursai.
Sąjunga leido knygas, laikraščius, buvo įkūrusi apie 300 bibliotekų. Nuo 1935 m. vedė nuolatines jaunimo radijo valandėles valstybės radiofone, o nuo 1938 m. turėjo ir savo trumpųjų bangų radijo siųstuvą. Žurnalas „Jaunoji karta“ ilgainiui tapo savaitiniu.
1935 m. gegužės 11 d. visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas priėmė naujus sąjungos įstatus, savo garbės nariu išrinko kun. Vladą Mironą.
1936 m. vasario 6 d. uždraudus partijų veiklą, ji liko vienintele legalia jaunimo organizacija Lietuvoje. 1938 m. birželio 12 d. įvykęs suvažiavimas garbės nariu išrinko Juozą Tūbelį.
„Jaunosios Lietuvos“ veikla nutraukta SSRS okupavus Lietuvą, kolaboracinės vyriausybės vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. įsakymu. Iki Lietuvos okupacijos Sąjunga turėjo daugiau nei 1200 skyrių ir per 40000 narių.
1993 m. organizacijos gretose buvo 524 nariai. 1992–1995 m. jaunalietuviai leido laikraštį „Tautos valia“, kuris ėjo 4–5 tūkst. egz. tiražu; iš viso išleisti 38 numeriai.
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kitos reiksmes Jaunoji Lietuva Lietuviu tautinio jaunimo sajunga Jaunoji Lietuva tautisko jaunimo organizacija veikusi 1927 1940 ir 1988 1994 m Buvo įkurta kaip Lietuviu tautininku sajungos jaunimo organizacija 1927 1932 m vadinosi Lietuviu tautisko jaunimo sajunga Jaunoji Lietuva 1932 1940 m Lietuviu tautines jaunuomenes sajunga Jaunoji Lietuva Atkurta 1988 m kaip Lietuvos tautinio jaunimo sajunga Jaunoji Lietuva 1990 m pavadinimas pakoreguotas į Lietuviu tautinio jaunimo sajunga Jaunoji Lietuva 1994 m reorganizuota į dvi organizacijas Lietuviu Nacionaline partija Jaunoji Lietuva ir Lietuviu tautinio jaunimo sajunga Jaunalietuviai Istorija 1927 1940 m1922 m lapkricio 11 d Lietuvos universitete įsisteige lietuviu studentu tautininku korporacija Neo Lithuania Siek tiek veliau Zemes ukio akademijoje Dotnuvoje tuo paciu tautiniu pagrindu įsikure studentu tautininku korporacija Jaunoji Lietuva Studentu pavyzdziu paseke aukstesniuju mokyklu jaunimas susibures į tautines moksleivijos Jaunosios Lietuvos draugove taip pat kaimo jaunuomene 1923 m rugpjucio 9 d įsikure Ramygalos tautiskojo jaunimo Jaunosios Lietuvos kuopa Jau 1926 m Neo Lithuania korporacijoje buvo svarstomas visos Lietuvos jaunimo organizavimo į viena placia tautinio jaunimo srove klausimas Sudaryta komisija įstatams parengti vadovaujama Benedikto Grebliuno Įstatai įregistruoti 1927 m spalio 8 d si data laikoma Jaunosios Lietuvos veiklos pradzia Prasidejus sajungos veiklai Neo Lithuania valdyba suformavo pirmaja Lietuviu tautinio jaunimo sajungos Jaunoji Lietuva Centro valdyba į kuria įejo B Grebliunas A Jnacis A Vilaniskis J Siauciunas ir K Dausa Jaunajai Lietuvai pavyzdziu tapo Joachimo Lelevelio organizacija Dziuzepes Mazinio Heinricho Heines ir kitos tautiskuma propagavusios organizacijos Pirmasis Jaunosios Lietuvos skyriu atstovu suvaziavimas įvyko 1928 m liepos 2 3 dienomis Kaune Ideologijos klausimams buvo skirtos 3 paskaitos kun Juozo Tumo Vaizganto Tautininkai ir religija prof Izidoriaus Tamosaicio ir A Maciuikos paskaitos apie sajungos tikslus ir priemones jiems pasiekti Suvaziavime nutarta leisti sajungos leidinį Jaunoji karta patvirtintas zenklelio projektas isrinkta nauja Centro valdyba su B Grebliunu priesakyje Praejus metams nuo įstatu įregistravimo sajunga jau turejo daugiau kaip 4000 nariu susiburusiu 122 skyriuose 1928 m rugsejo 15 d buvo isleistas pirmasis Jaunosios kartos numeris 1929 m birzelio 29 30 d Kaune įvyko antrasis sajungos atstovu suvaziavimas Jame sajungos sefu isrinktas valstybes Prezidentas Antanas Smetona garbes nariais kunigas Juozas Tumas Vaizgantas profesorius Izidorius Tamosaitis ir dr Vydunas Treciasis suvaziavimas įvyko 1930 m rugsejo 13 14 d Jo isvakarese Sajunga turejo 405 skyrius ir 22000 nariu Suvaziavime buvo isrinkta nauja Centro valdyba kun J Tumas Vaizgantas Vytauto baznycioje pasventino sajungos veliava Ketvirtajame suvaziavime įvykusiame 1931 m gruodzio 29 30 d buvo pakoreguoti įstatu skyriai reglamentuojantys organizacijos struktura 1931 m įkurta JSO Organizuota ir sisteminga fizinio lavinimo ir sporto veikla JSO pradejo 1932 m Tais metais Marijampoleje buvo organizuotas jaunalietuviu sportininku saskrydis kuriame dalyvavo apie 700 sportininku 1934 m saskrydyje jau per 12600 Tu paciu metu rugsejo 8 9 d minint A Smetonos 60 metį buvo surengta jaunalietuviu sportininku estafete kurioje dalyvavo 2500 sportininku Pirmojoje Tautineje olimpiadoje įvykusioje 1938 m Kaune JSO sportininkai laimejo 38 aukso 46 sidabro ir 69 bronzos medalius 1931 m spalio men prie sajungos Centro valdybos sudarytas meno ir literaturos klubas kulturiniam be estetiniam auklejimui skleisti Jo pastangomis buvo organizuojami chorai pries uzdraudziant Jaunaja Lietuva ji turejo 91 keturbalsį ir 125 dvibalsius chorus dirigentu konkursai rengiamos dainu sventes pradeta gaivinti senaja lietuviu kankliu ir skuduciu muzika Kaunas ir didesnieji skyriai turejo 18 dudu 115 styginiu 47 skuduciu orkestrus Buvo surengta daugybe teatro vaidinimu didesniuose miestuose daznai vyko literaturos vakarai konkursai Sajunga leido knygas laikrascius buvo įkurusi apie 300 biblioteku Nuo 1935 m vede nuolatines jaunimo radijo valandeles valstybes radiofone o nuo 1938 m turejo ir savo trumpuju bangu radijo siustuva Zurnalas Jaunoji karta ilgainiui tapo savaitiniu 1935 m geguzes 11 d visuotinis skyriu atstovu suvaziavimas prieme naujus sajungos įstatus savo garbes nariu isrinko kun Vlada Mirona 1936 m vasario 6 d uzdraudus partiju veikla ji liko vienintele legalia jaunimo organizacija Lietuvoje 1938 m birzelio 12 d įvykes suvaziavimas garbes nariu isrinko Juoza Tubelį Jaunosios Lietuvos veikla nutraukta SSRS okupavus Lietuva kolaboracines vyriausybes vidaus reikalu ministro 1940 m birzelio 19 d įsakymu Iki Lietuvos okupacijos Sajunga turejo daugiau nei 1200 skyriu ir per 40000 nariu Organizacijai vadovavo 1927 1938 m 1938 1939 m 1939 1940 m Juozas Skaisgiris Atsikurimas ir reorganizacija 1988 1994 m 1989 m kovo 14 d liaudies dainu klube Raskila Rimantas Matulis su draugais atkure Lietuviu tautininku sajunga kuriai vadovauti 1990 m pakviestas tolimas Antano Smetonos giminaitis Rimantas Smetona 1988 m atkurta ir Jaunoji Lietuva 1993 m organizacijos gretose buvo 524 nariai 1992 1995 m jaunalietuviai leido laikrastį Tautos valia kuris ejo 4 5 tukst egz tirazu is viso isleisti 38 numeriai 1994 m liepos 17 d LTJS Jaunoji Lietuva reorganizuota į dvi organizacijas Lietuviu Nacionaline partija Jaunoji Lietuva ir Lietuviu tautinio jaunimo sajunga Jaunalietuviai Abieju organizaciju vadovas liko tas pats Stanislovas Buskevicius Pirmininkai ir vadaiJaunalietuviu valdybos nariai 1935m1927 m spalio 8 d 1938 m lapkricio 13 d 1938 m lapkricio 13 d 1939 m liepos 24 d 1939 m liepos 24 d 1940 m birzelio 19 d Juozas Skaisgiris 1988 m gruodzio 24 d 1989 m kovo 12 d 1990 m geguzes 31 d 1994 m liepos 17 d Stanislovas Buskevicius