Liberijos Respublika angl. Republic of Liberia | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Liberija žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Monrovija | ||||
Didžiausias miestas | Monrovija | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - | - - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens | 111 369 km2 (102) 13,5 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis | 4 503 000 (126) 40,43 žm./km2 (180) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui | 2018 (progn.) 2,35 mlrd. $ (177) 1 000 $ (175) | ||||
Valiuta | Liberijos doleris (LRD) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +0 nėra | ||||
Nepriklausomybė Įkūrimas | 1847 m. liepos 26 d. | ||||
Interneto kodas | .lr | ||||
Šalies tel. kodas | 231 |
Liberija (oficialiai - Liberijos Respublika) - tai šalis Vakarų Afrikoje. Valstybė turi sieną Vakaruose su Siera Leone, Šiaurėje su Gvinėja ir Rytuose su Dramblio Kaulo Krantu. Pietuose šalis ribojasi su Atlanto vandenynu. Sostinė – Monrovija.
Istorija
Dabartinės Liberijos teritorijoje žmonės apsigyveno mezolite ir neolite. I m. e. tūkstantmetyje vietos gyventojai jau mokėjo apdirbti geležį. Seniausi krašto gyventojai, manoma, yra . Vėliau iš šiaurės rytų atkako .
1461 m. dabartinę Liberijos pakrantę pasiekė portugalai ir įkūrė upių žiotyse prekybinius punktus; portugalus daugiausia domino auksas, vergai, pipirai. Kolonijiniais laikais kraštas buvo žinomas kaip Pipirų krantas. XIX a. JAV parengtas planas buvusius vergus grąžinti atgal į Afriką. 1822–1892 m. atsikėlė apie 16 400 JAV juodaodžių, vėliau pavadintų Liberijos amerikiečiais, ir apie 5700 afrikiečių vergų, kuriuos išvadavo Didžiosios Britanijos ir JAV laivynai – liberai. Buvo įkurta Liberijos kolonija su sostine Monrovijoje. 1839 m. kolonijos susivienijo į federaciją, 1847 m. liepos 26 d. buvo paskelbta Liberijos nepriklausomybė. Vėliau prie jų prisijungė Merilando Respublika. Iškilo nesantaika tarp atvykėlių mažumos ir vietinių gyventojų, neturėjusių pilietinių teisių, daugumos. Nors aplinkinės šalys buvo kolonizuotos, o ekonomika smuko, Liberija sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę nuo Europos imperijų.
Po antrojo pasaulinio karo Liberijoje prasidėjo politiniai neramumai, kol 1989 m. prasidėjo . Į valdžią atėjo Charles Taylor, susijęs su prekyba ginklais ir deimantais. Karo metu žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių, 450 000 žmonių tapo pabėgėliais, apie 1 mln. žmonių tapo benamiais. Netrukus kilo antra karo banga, po kurios Taylor buvo priverstas atsistatydinti, 2005 m. vėl grįžo taika.
2014 m. šalyje įvyko Ebola viruso protrūkis.
Politinė sistema
Pagal 1986 m. konstituciją Liberija prezidentinė respublika. Valstybės, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (National Assembly), kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai. Senatą sudaro 30 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 9 metams. Atstovų Rūmus sudaro 64 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams.
Administracinis suskirstymas
Liberija padalinta į 15 apskričių, jos dalijamos į rajonus. Apskritys:
Geografija
Liberijos kranto linija nesmarkiai vingiuota, yra keletas kyšulių (Mesurado, Palmių, Mounto), įsiterpia Piso ežeras. Pietinę paviršiaus dalį sudaro žemumos, gilyn žemynan paviršius aukštėja į Gvinėjos aukštumas (200–600 m). Pačioje šiaurėje stūkso dalis Nimbos kalno, o aukščiausia Liberijos vieta yra Vutevės kalnas (1420 m).
Upės trumpos, vandeningos, teka į Atlanto vandenyną: Kavali, Sent Džonas, Sestosas, Lofa, Sent Polas, Manas.
Tankiau apgyvendintų pakrančių plotuose gausu miškų, kurie yra daugiausiai sudaryti iš mangrovės medžių. Rečiau apgyvendinta šalies teritoriją dengia miškai pereinantys į pievas. Šalies klimatas yra ekvatorinis, kuris pasireiškia didelių kritulių kiekiu nuo gegužės iki spalio mėnesių. Įsteigtas .
Klimatas tropinis jūrinis, labai drėgnas. Pakrantėje vidutinė temperatūra 24–27 °C, Liberijos vidurinėje dalyje – 23–28 °C. Kritulių iškrinta nuo 1800 mm (šiaurės rytuose) iki 4000–5000 mm (pakrantėje) per metus. Daugiausia kritulių iškrinta birželį–liepą ir rugsėjį – spalį, sausasis laikotarpis – gruodį–kovą. Dažnos audros, kalnuose pučia harmatanas.
Ekonomika
Pilietiniai karai (1990–1997; 2001–2003 m.) turėjo labai skaudžių pasekmių šalies ekonomikai, nes verslininkai bėgdavo iš šalies, o sukilėliai perimdavo didelius kiekius aukso, deimantų, medienos. Atradus aukštos kokybės geležies rūdos, metalų eksportas yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos šakų. Kasamas auksas, deimantai, distenas. Liberijos valdžia gan didelę dalį pajamų gauna registruodama laivus.
Apie 70 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kava, kakava, ryžiai, manijokai, cukranendrės, bananai. Auginamos ožkos ir avys.
Pagrindiniai eksporto produktai yra guma, mediena, geležies rūda, deimantai, kava, kakava. Pagrindiniai importuojami produktai yra įvairūs mechanizmai, naftos produktai, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Belgija, Pietų Korėja, Japonija.
Demografija
Liberijoje gyvena 16 etninių grupių. Dauguma gyventojų priklauso Nigerio–Kordofano šeimai. Apie 50 % Liberijos gyventojų yra : , lomai, , mandingai, ; daugiausia jie gyvena Liberijos vakaruose ir vidurinėje dalyje. Apie 33 % Liberijos gyventojų priklauso pogrupiui: , , , ; daugiausia jie gyvena Liberijos pietryčiuose ir vidurinėje dalyje. Yra liberų, imigrantų iš Libano, Indijos, kitų Vakarų Afrikos valstybių.
Valstybinė kalba – anglų kalba, plačiai vartojamos vietinės kalbos (, ir kt.).
Apie 40 % gyventojų išpažįsta tradicinius tikėjimus, apie 40 % – krikščionybę (katalikai, protestantai), apie 20 % – islamą.
Kultūra
Kita informacija
Nuorodos
- CŽV statistika 2020-08-31 iš Wayback Machine projekto.
- BBC naujienos
- Wikivoyage gidas
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris