Liberijos politinė sistema

Liberijos politinė sistema – Liberijos, valstybės Vakarų Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, politinė sistema. Nacionalinė šventė – liepos 26 d., Nepriklausomybės diena.

Liberijos vykdomosios valdžios rūmai Monrovijoje

Valstybė ir teisė

Pagal 1986 m. konstituciją Liberija prezidentinė respublika. Valstybės, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (angl. National Assembly), kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai. Senatą sudaro 30 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 9 metams. Atstovų Rūmus sudaro 64 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. Liberijos piliečiai gali būti tik negridai ir jų palikuoniai.

Vykdomoji valdžia

Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui, kuris skiria ministrų kabineto narius, tvirtinamus Senato. Apygardoms vadovauja prezidento skiriami komendantai.

Teismų sistema

Veikia Aukščiausiasis Teismas ir jam pavaldūs rajonų (apskričių ir pirmosios instancijos) teismai. Visų teismų teisėjus Senato sutikimu skiria prezidentas.

Partijos ir profsąjungos

Svarbiausios politinės partijos:

• (Unity Party), įkurta 1984 m.
• (Congress for Demokratic Change), įkurtas 2005 m.
• (Liberty Party), įkurta 2005 m.
• (National Democratic Party of Liberia), įkurta 1984 m.

Svarbiausias profsąjungų susivienijimas – Profsąjungų konfederacija (Confederation of Trade Unions), įkurtas 1980 m.

Ginkluotosios pajėgos

Karinė tarnyba savanoriška. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Sausumos pajėgas (5000 žmonių) sudaro dvi brigados. Turi 12 šarvuočių, velkamųjų artilerijos pabūklų, du sraigtasparnius (2003 m.). Karinių jūrų ir oro pajėgų nėra. Liberijoje dislokuotas Jungtinių Tautų 15 000 karių kontingentas. Karinės išlaidos – 67,4 mln. JAV dolerių, 7,5% BVP (2005 m.).

Šaltiniai

1. Liberija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 97 psl.