Lačplėsio karo ordinas

Lačplėsio karo ordinas (latv. Lāčplēša Kara ordenis) – Latvijos karinis apdovanojimas, skirtas apdovanoti už nuopelnus Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos nepriklausomybės kare.

Lačplėsio karo ordinas latv. Lāčplēša Kara ordenis
Valstybė  Latvija
Būklė	nebeapdovanojama
Aprašas	svastikos pavidalo kryžius su kaspinu
Statistika
Įsteigtas	1919 m. lapkričio 11 d.
Pirmas apdovanojimas	1920 m. rugpjūčio 13 d.
Paskutinis apdovanojimas	1928 m.
Iš viso apdovanota	I laipsnis — 11 II laipsnis — 61 III laipsnis — 2073
Vyresnumo tvarka
Vyresnis	nėra
Jaunesnis	Trijų žvaigždžių ordinas

Istorija

Lačplėsio ordinas buvo pirmasis, aukščiausias ir iki 1924 m. vienintelis Latvijos apdovanojimas. Jo įsteigimą inicijavo Latvijos kariuomenės vyriausiasis vadas pulkininkas Janis Baluodis.

Ordino įsteigimo data laikoma 1919 m. lapkričio 11 d., kai Ryga buvo apginta nuo ją puolusios Pavelo Bermonto-Avalovo kariuomenės. Tiesa, Latvijos Konstitucinis susirinkimas ordino priėmimo įstatymą ir Ordino statutą priėmė tik 1920 m. rugsėjo 18 d. Kasmet lapkričio 11 d., ordino šventės dieną, vykdavo iškilmingi renginiai ir kavalierių pagerbimas.

Ordinu apdovanodavo Latvijos kariuomenės kariškius, taip pat buvusius ir užsieniečius, kurie dalyvavo kovose už nepriklausomybę ar kitais būdais padėjo kurti ir formuoti Latvijos valstybę.

Ordino statutą sukūrė kapitonas Albertas Stalbe, 3-iojo laipsnio Lačplėsio ordino kavalierius. Nutarimą apie apdovanojimą priimdavo Ordino taryba. Tarybą sudarė pirmininkas (Latvijos prezidentas), 7 Seimo deputatai ir 7 aukščiausio laipsnio Lačplėsio ordino kavalieriai.

Ordinas buvo trijų laipsnių. Apdovanojama būdavo nuo žemiausio laipsnio didėjančia tvarka. Išimtys buvo galimos apdovanojant užsieniečius.

Lačplėsio karo ordinu apdovanojami užsieniečiai paprastai būdavo valstybių galvos, premjerai, aukšto lygio karo vadai: Estijos kariuomenės vadas Johanas Laidoneris, Lietuvos vyriausiasis kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas, Lenkijos maršalai Juzefas Pilsudskis ir , Italijos karalius Viktoras Emanuelis III, Italijos premjeras Benitas Musolinis, Belgijos karalius Albertas I, Prancūzijos maršalas , čekų rašytojas generolas .

Lačplėsio karo ordinu buvo apdovanota ir Verdeno tvirtovė už jos Pirmojo pasaulinio karo metais.

1928 m. nustota apdovanoti šiuo ordinu. Paskutinė apdovanotoji (po mirties) buvo Elza Žiglevics..

1929 m. lapkričio 11 d., švenčiant Rygos išvadavimo ir Lačplėsio ordino įkūrimo 10-metį, buvo nutarta įkurti Lačplėsio karo ordino kavalierių draugiją. Draugijos įstatai buvo galutinai įforminti 1931 m. lapkričio 19 d. Nuo 1933 m. lapkričio 11 d. kavalierių draugija leido žurnalą „Lačplėsis“. Latviją prijungus prie TSRS, kavalierių draugija toliau veikė emigracijoje, Vokietijoje ir JAV. Dabar draugijos veikla nutraukta.

Ordino ženklai

Ordino ženklas (kryžius) – auksinis keturgalis stilizuotas (latviška svastika), padengtas baltu emaliu, apkraštuotas plačiu raudono emalio apvadu. Priekinės pusės centre apvalus balto emalio medalionas su plačiu metaliniu apvadu. Medaliono centre pavaizduotas epinis herojus Lačplėsis, grumtynėse įveikiantis lokį.

Atvirkštinė kryžiaus pusė be emalio. Viršutinėje ir šoninėse kryžiaus šakose ordino devizas: „PAR / LAT– / WIJU“ ('Už Latviją'). Apatinėje šakoje išgraviruotas numeris, kuriuo apdovanotasis įtraukiamass į ordino kavalierių sąrašus. Medaliono antroji pusė irgi be emallio, jo centre ordino įsteigimo data dviejose eilutėse: „11. NOVEMBRIS / 1919“.

Tarp kryžiaus šakų 2 sukryžiuoti kalavijai rankenomis žemyn, susikertantys kryžiaus centre.

Ženklo matmenys: I laipsnio – 61×57,5 mm; II laipsnio – 48×46 mm; III laipsnio – 41×39 mm.

Ordino žvaigždė (I laipsnio ordinas): šešiolikakampė, sidabrinė. Žvaigždės centre uždėtas ordino ženklas. Žvaigždės skersmuo – 68,5 mm; uždėto ženklo – 25 mm.

Ordino kaspinas– šilkinis muaro, iš 4 baltų (sidabrinių) ir 3 raudonų vienodo pločio juostelių. I laipsnio kaspino plotis – 101 mm.

1-as laipsnis	2-as laipsnis	3-as laipsnis

Ordino ženklų nešiojimo taisyklės

• I laipsnio ordino kavalieriai ordino kryžių nešiojo ant plačios per dešinį petį nešiojamos juostos, ties šlaunimi. Ordino žvaigždė būdavo segima kairėje krūtinės pusėje.
• II laipsnio ordino kavalieriai ordino kryžių nešiojo ant siauros juostos po kaklu.
• III laipsnio ordino kavalieriai ordino kryžių nešiojo ant siauros juostos kairėje krūtinės pusėje.

Apdovanotieji vyresniaisiais ordino laipsniais nešiodavo ir žemesniųjų laipsnių ordino ženklus.

Kavalieriai

I laipsnio kavalieriai

I laipsnio Lačplėsio karo ordinu buvo apdovanoti 11 asmenų:

1. , Prancūzijos maršalas
2. Juzefas Pilsudskis, Lenkijos maršalas
3. Albertas I Belgas, Belgijos karalius
4. Viktoras Emanuelis III, Italijos karalius
5. Johanas Laidoneris, Estijos kariuomenės generolas (visų trijų laipsnių kavalierius)
6. Marie-Eugène Debeney, Prancūzijos kariuomenės generolas
7. Janis Baluodis, Latvijos kariuomenės generolas (visų trijų laipsnių kavalierius)
8. Oskaras Kalpakas, Latvijos kariuomenės pulkininkas (po mirties, visų trijų laipsnių kavalierius)
9. , 1-ojo Latvių šaulių pulko kapitonas (po mirties, visų trijų laipsnių kavalierius))
10. Krišjanis Berkis, Latvijos kariuomenės generolas ((visų trijų laipsnių kavalierius))
11. Benitas Musolinis, Italijos premjeras

II laipsnio kavalieriai

II laipsnio Lačplėsio karo ordinu buvo apdovanoti 18 latvių ir 43 užsieniečiai:

• , Lenkijos maršalas
• (Jan Syrový), Čekoslovakijos kariuomenės generolas
• ('Stanislav Čeček'), Čekoslovakijos kariuomenės generolas
• Silvestras Žukauskas, Lietuvos vyriausiasis kariuomenės vadas

III laipsnio kavalieriai

III laipsnio Lačplėsio karo ordinu buvo apdovanoti 1600 Latvijos kariuomenės karių, 202 buvę latvių šauliai ir 270 užsieniečių, tarp jų – 7 lietuviai. Taip pat III laipsnio ordinu buvo apdovanotas Prancūzijos Verdeno tvirtovė.

Galerija

• Atminimo lenta ant sienos namo, kur gyveno ordino kavalierius Peteris Radzinis
• Lačplėsio ordino kavalierių koplyčia Brolių kapinėse Rygoje
• Dalis plokštės su Lačplėsio ordino kavalierių pavardėmis koplyčioje Brolių kapinėse Rygoje.

Nuorodos

1. Modris Šēnbergs. „Holders of the "Lāčplēsis" Military Order“ (PDF) (latvių). arhivi.gov.lv. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2012-03-04. Nuoroda tikrinta 2008-07-11.
2. Биография Альбертса Сталбе на сайте L.k.o.k.
3. Modris Šēnbergs Lāčplēša kara ordena kavalieri : biogrāfiska vārdnīca Rīga: «Jāna Sēta» 1995
4. Биография Элзы Жиглевиц на сайте L.k.o.k.
5. Военный орден Лачплесиса 2008-01-20 iš Wayback Machine projekto. на сайте Президента Латвии