Oskars Kalpaks | |
---|---|
Gimė | 1882 m. sausio 6 d. Cėsių apskritis, Vidžemės gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1919 m. kovo 6 d. (37 metai) Kuldygos apskritis, Latvija |
Tautybė | latvis |
Veikla | karininkas |
Aktyvumo metai | 1903–1919 |
Vikiteka | Oskars Kalpaks |
Oskaras Kalpakas (latv. Oskars Kalpaks, 1882 m. sausio 6 d. – 1919 m. kovo 6 d.) – latvių karininkas, per Latvijos laisvės kovas vadovavęs 1-ajam Latvijos atskirajam batalionui.
Biografija
O. Kalpakas gimė ūkininkų šeimoje Vidžemės gubernijoje, Rusijos imperijoje. Nusprendęs tapti kareiviu, baigė Irkutsko karo mokyklą ir pradėjo tarnybą 183-ajame pėstininkų pulke. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasižymėjo vado talentu ir didvyriškumu mūšiuose. 1917 m. buvo apdovanotas svarbiausiais Rusijos imperijos kariniais apdovanojimais ir tapo pulko vadu.
1918 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos nepriklausomybę, Kalpakas įsidarbino gynybos ministerijoje. Jis organizavo Vidžemės gynybą nuo bolševikų išpuolių. Gruodžio 31 d. buvo paskirtas visų kontroliuojamų ginkluotųjų dalinių vyriausiuoju vadu.
Jam vadovaujant pirmosios Latvijos ginkluotos formuotės tapo pajėgios kovoti. 1919 m. vasario 28 d. Kalpakui buvo suteiktas pulkininko laipsnis. 1919 m. sausio–kovo mėn. jo vadovaujamas batalionas kartu su vokiečių VI rezerviniu korpusu atrėmė bolševikų veržimąsi į Kuršą.
1919 m. kovo 6 d. per klaidą Oskaras Kalpakas žuvo susirėmime su vokiečių kariais.
Pagerbimas
Po mirties pulkininkas buvo apdovanotas aukščiausiu Latvijos kariniu apdovanojimu – I, II ir III laipsnio Lačplėsio karo ordinu.
Nors oficialiai niekada nebuvo paskirtas į šias pareigas, Kalpakas laikomas pirmuoju Latvijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.
Jo garbei 1937 m. ir 2007 m. buvo išleisti pašto ženklai su jo atvaizdu.
Galerija
- 1937 m. pašto ženklas
- O. Kalpako paminklas
Išnašos
- Ēvalds Mugurēvičs. Oskars Kalpaks. Pirmā pasaules kara un Latvijas Atbrīvošanas cīņu varoņa dzīves un kauju ceļš. 2. izdevums, Jumava, 2007. ISBN
- Pavēle par apakšpulkveža Kalpaka iecelšanu latviešu karaspēka komandiera amatā. Rīga, 1918. gada 31. decembris. - Latvijas Valsts vēstures arhīvs, 1468. f., 1. apr., 130. l., 35. lp.
- Mugurēvičš, Ē. (1989). „Leģenda un vēsturiskā īstenība: Pulkveža Oskara Kalpaka (1882.-1919.) dzīves ceļš un cīņu gaitas“. Dzimtenes Balss. Nr.20: 6.
- Svabe, Arveds (1949). (PDF). p. 39. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-05-09.
- Unāms, Žanis (1975) [1939]. Es Viņu Pazīstu - Latviešu Biogrāfiskā Vārdnīca (2nd leid.). Raven Printing. p. 240.
- Scott #199 and #668 - Scott (2008) "Latvia" Scott 2009 Standard Postage Stamp Catalogue Volume 4 (165th edition) Scott Publishing Co., Sidney, Ohio, 413, 421. ISBN
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris