Latvijos nacionalinė opera ir baletas latv Latvijas Nacionālā opera un balets operos ir baleto teatras Rygoje Aspazijas

Latvijos nacionalinė opera ir baletas (latv. Latvijas Nacionālā opera un balets) – operos ir baleto teatras Rygoje, Aspazijas bulvārs 3. Repertuarą sudaro latvių ir kitų tautų kompozitorių kūriniai. Per sezoną, kuris trunka nuo rugsėjo vidurio iki gegužės pabaigos parodoma apie 200 spektaklių, kasmet paregiama po 6 premjeras. Teatro didžiojoje salėje yra 946 vietos, naujojoje salėje – 250-300 vietų. Apie 600 darbuotojų, iš jų 28 operos dainininkai, 70 baleto šokėjų, 105 orkestro muzikantai, 62 choristai.

Istorija

Latvijos nacionalinės operos ir baleto scena

Latvijos nacionalinė opera įkurta 1919 m. sausio 23 d.; Latvijos TSR švietimo komisaras teatrui perdavė Rygos vokiečių teatro pastatą. Trupės branduolį sudarė nuo 1913 m. veikiančios P. Jurjano vadovaujamos Latvijos operos solistai. 1919 m. įvyko pirmasis spektaklis – Richardo Vagnerio „Skrajojantis olandas“. 1920 m. pastatyta pirmoji latvių opera – A. Kalninio „Baniuta“. 1920–1940 m. kasmet įvykdavo daugiau kaip 100 spektaklių, būdavo rengiami simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Koncertuose ir operų spektakliuose dalyvavo Kipras Petrauskas, Fiodoras Šaliapinas, , Igoris Stravinskis, , , , Aleksandras Glazunovas ir kiti. Repertuare buvo latvių kompozitorių (, , , , , Janis Medinis, Jazepas Medinis, ) ir kitų šalių kompozitorių sceniniai kūriniai.

Greta operos kūrėsi ir baleto trupė. 1922 m. pastatytas pirmasis baletas – Hertelis|P. L. Hertelio „Tuščias atsargumas“, 1935 m. – pirmasis latvių baletas – J. Medinio „Meilė nugali“. Baleto šokėjus rengė A. Fiodorovos įkurta Baleto studija (veikė 1925–1938 m.) ir Baleto mokykla, įkurta 1932 m.

Teatro operos ir baleto trupės gastroliavo Lietuvoje 1979 m., 1992 m., 2002 m. Kitos gastrolių šalys: TSRS, Italija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Švedija, Belgija, Danija, Suomija, Graikija, Meksika, Venesuela, Singapūras, Malaizija, Egiptas, Izraelis, Vengrija, Lenkija ir kt.

Asmenybės

Baletas "3 Muškietininkai" 2023-01-06, Rygos nacinaliniame operos ir baleto teatre Dirigentai

T. Reiteris – 1918–1944 m.
– 1925–1928 m.
– 1929–1931 m.
– 1937–1941 m.
Janis Medinis – 1920–1928 m.
– 1933–1944 m.
– 1944–1949 m.
E. Tonas – 1954–1967 m.
J. Hunhensas – 1954–1986 m.
R. Glazupas – 1947–1975 m.
– 1970–1996 m.
Gintaras Rinkevičius – 1996–2003 m. vyr. dirigentas ir meno vadovas
A. Nelsonsas – nuo 2003 m.

Režisieriai

– 1922–1932 m.
– 1933–1944 ir 1962–1975 m.
– 1945–1983 m.
G. Gailitis – 1977–2005 m.
– nuo 2003 m.

Operos solistai

, Laima Andersonė-Silarė, A. Antonenko, J. Apeinis, , Rudolfas Berzinis, Milda Brehmanė-Štengelė, , , , , R. Frinberga, A. Frinbergas, K. Gailytė, I. Galantė, E. Garanča, , Žermena Heinė-Vagnerė, S. Iziumovas, V. Jansonas, I. Kaina, , M. Kovalevska, , , , , , K. Norvelis, V. Okunis, , E. Plūksna, , S. Raja, A. Raktinis, E. Silinis, , , S. Vaicė, , , A. Vanė, , , , K. Zarinis, K. Zadovska ir kiti

Baletmeisteriai

V. Komisaras – 1919–1922 m.
N. Sergejevas – 1922–1925 m.
– 1925–1932 m.
– 1934–1944 m.
– 1945–1965 m.
Jevgenijus Čanga – 1950–1960 m.
Aleksandras Lembergas – 1968–1985 m.
– 1986–1989 m.
– nuo 1993 m.

Baleto solistai

, A. Avečkinas, L. Beirė, M. Butkevičius, M. Demjanoka, I. Dumpė, A. Ekis, Z. Ersa, E. Feiferė, V. Gelvanas, G. Gorbanovas, M. Grikė, J. Gurviča, A. Leimanis, E. Leimanė, O. Lemanis, A. Lembergas, M. Lencė, T. Vestenė, R. Martinovas, S. Neikšinas, A. Ozolinis, A. Priedė, , H. Ritenbergas, P. Vasilčenko, V. Vilcinia.

Ryšiai su Lietuva

Lietuvoje dažnai koncertavo latvių atlikėjai. Valstybės teatre dainavo 1925 m., 1929 m., 1930 m., 1933 m., 1937 m., 1938 m. Milda Brehmanė-Štengelė, A. Kaktinis, koncertavo dirigentas T. Reiteris (1928 m.), operos solistų grupė su L. Vignerio vadovaujamu vyrų choru (1938 m.), dirigentai L. Vigneris (1949 m., 1956 m., 1959 m., 1961 m., 1964 m., 1970 m., 1971 m.), E. Tonas (1956 m., 1960 m., 1966 m.), dainininkai A. Daškovas (1949 m., 1956 m., 1957 m.), A. Ludinia (1949 m.), A. Vanė (1949 m.), A. Frinbergas (1956 m.), P. Gravelis (1956 m., 1966 m., 1974 m., 1984 m.), A. Pilė (1956 m., 1959 m.), V. Davidonė (1956 m., 1964 m., 1968 m.), K. Zarinis (1965 m., 1967 m., 1968 m., 1970 m., 1973 m., 1974–1979 m.), baleto solistai L. Lubčenko ir G. Gorbanovas (1977 m., 1978 m., 1980 m., 1981 m.) ir kiti.

Latvijos operoje gastroliavo Edvardas Kaniava, Edgaras Montvidas, Virgilijus Noreika; pagrindinių vaidmenų spektakliuose sukūrė Irena Milkevičiūtė, , , Eglė Špokaitė ir kiti. Spektaklius režisavo Gintaras Varnas. Dirigavo Jonas Aleksa, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius.

Latvijos nacionalinė opera 1954 m. pastatė – J. Juzeliūno baletą „Ant marių kranto“, 1969 m. V. Klovos operą „Amerikoniškoji tragedija“.

Literatūra

Dziļleja K. Rīga - teātru pilsēta. / Rīga kā Latvijas galvaspilsēta. - Rīgas pilsētas valdes izdevums: Rīga, 1932.
Nacionālās operas darbības desmit gadi. - LNO: Rīga, 1929.
Bērziņš A. Latviešu teātra attīstības gaitas. - Valters un Rapa: Rīga, 1932.
Lesiņš K. Latvijas Nacionālā opera 20. pastāvēšanas gadā. / Latvijas nacionālā opera. - LNO: Rīga, 1938.
Latvijas Nacionala opera, Rīga 2000.

Šaltiniai

Latvijos nacionalinė opera. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 600 psl.

56°57′19″š. pl. 24°06′17″r. ilg. / 56.9552722°š. pl. 24.1046691°r. ilg. / 56.9552722; 24.1046691

Nuorodos

Latvijos nacionalinė opera
Latvijas Nacionālās operas vēsturē 2007-06-02 iš Wayback Machine projekto.
Latvian National Opera and Ballet at Google Cultural Institute

[1] Latvijos nacionalinė opera. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 600 psl.