Latvijos nacionalinė opera ir baletas (latv.Latvijas Nacionālā opera un balets) – operos ir baletoteatrasRygoje, Aspazijas bulvārs 3. Repertuarą sudaro latvių ir kitų tautų kompozitorių kūriniai. Per sezoną, kuris trunka nuo rugsėjo vidurio iki gegužės pabaigos parodoma apie 200 spektaklių, kasmet paregiama po 6 premjeras. Teatro didžiojoje salėje yra 946 vietos, naujojoje salėje – 250-300 vietų. Apie 600 darbuotojų, iš jų 28 operos dainininkai, 70 baleto šokėjų, 105 orkestro muzikantai, 62 choristai.
Latvijos nacionalinė opera ir baletas
Istorija
Latvijos nacionalinės operos ir baleto scena
Latvijos nacionalinė opera įkurta 1919 m. sausio 23 d.; Latvijos TSR švietimo komisaras teatrui perdavė Rygos vokiečių teatro pastatą. Trupės branduolį sudarė nuo 1913 m. veikiančios P. Jurjano vadovaujamos Latvijos operos solistai. 1919 m. įvyko pirmasis spektaklis – Richardo Vagnerio „Skrajojantis olandas“. 1920 m. pastatyta pirmoji latvių opera – A. Kalninio „Baniuta“. 1920–1940 m. kasmet įvykdavo daugiau kaip 100 spektaklių, būdavo rengiami simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Koncertuose ir operų spektakliuose dalyvavo Kipras Petrauskas, Fiodoras Šaliapinas, , Igoris Stravinskis, , , , Aleksandras Glazunovas ir kiti. Repertuare buvo latvių kompozitorių (, , , , , Janis Medinis, Jazepas Medinis, ) ir kitų šalių kompozitorių sceniniai kūriniai.
Greta operos kūrėsi ir baleto trupė. 1922 m. pastatytas pirmasis baletas – Hertelis|P. L. Hertelio „Tuščias atsargumas“, 1935 m. – pirmasis latvių baletas – J. Medinio „Meilė nugali“. Baleto šokėjus rengė A. Fiodorovos įkurta Baleto studija (veikė 1925–1938 m.) ir Baleto mokykla, įkurta 1932 m.
, Laima Andersonė-Silarė, A. Antonenko, J. Apeinis, , Rudolfas Berzinis, Milda Brehmanė-Štengelė, , , , , R. Frinberga, A. Frinbergas, K. Gailytė, I. Galantė, E. Garanča, , Žermena Heinė-Vagnerė, S. Iziumovas, V. Jansonas, I. Kaina, , M. Kovalevska, , , , , , K. Norvelis, V. Okunis, , E. Plūksna, , S. Raja, A. Raktinis, E. Silinis, , , S. Vaicė, , , A. Vanė, , , , K. Zarinis, K. Zadovska ir kiti
, A. Avečkinas, L. Beirė, M. Butkevičius, M. Demjanoka, I. Dumpė, A. Ekis, Z. Ersa, E. Feiferė, V. Gelvanas, G. Gorbanovas, M. Grikė, J. Gurviča, A. Leimanis, E. Leimanė, O. Lemanis, A. Lembergas, M. Lencė, T. Vestenė, R. Martinovas, S. Neikšinas, A. Ozolinis, A. Priedė, , H. Ritenbergas, P. Vasilčenko, V. Vilcinia.
Ryšiai su Lietuva
Lietuvoje dažnai koncertavo latvių atlikėjai. Valstybės teatre dainavo 1925 m., 1929 m., 1930 m., 1933 m., 1937 m., 1938 m. Milda Brehmanė-Štengelė, A. Kaktinis, koncertavo dirigentas T. Reiteris (1928 m.), operos solistų grupė su L. Vignerio vadovaujamu vyrų choru (1938 m.), dirigentai L. Vigneris (1949 m., 1956 m., 1959 m., 1961 m., 1964 m., 1970 m., 1971 m.), E. Tonas (1956 m., 1960 m., 1966 m.), dainininkai A. Daškovas (1949 m., 1956 m., 1957 m.), A. Ludinia (1949 m.), A. Vanė (1949 m.), A. Frinbergas (1956 m.), P. Gravelis (1956 m., 1966 m., 1974 m., 1984 m.), A. Pilė (1956 m., 1959 m.), V. Davidonė (1956 m., 1964 m., 1968 m.), K. Zarinis (1965 m., 1967 m., 1968 m., 1970 m., 1973 m., 1974–1979 m.), baleto solistai L. Lubčenko ir G. Gorbanovas (1977 m., 1978 m., 1980 m., 1981 m.) ir kiti.
Latvijos nacionalinė opera. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 600 psl.