Laivių kapinynas

Laivių kapinynas
Kapinyno vaizdas iš pietų, nuo Bubino upės pusės.
Laivių kapinynas
Koordinatės	56°04′39″š. pl. 21°36′22″r. ilg. / 56.077465°š. pl. 21.606015°r. ilg. / 56.077465; 21.606015
Vieta	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Plotas	1,227 ha
Naudotas	V-XIII a.
Žvalgytas	1948, 1959, 1982, 1992 m.
Tirtas	1940, 1948-1952, 1956, 1978 m.
Registro Nr.	5213

Laivių kapinynas (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas - 5213, senas registro kodas - A442P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR495) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Laivių kaime (Imbarės seniūnija), 0,85 km į šiaurės vakarus nuo kelių Seda-Salantai ir Plateliai-Salantai kryžkelės, Bubino dešiniajame krante.

Kapinynas

Įrengtas Bubino dešiniojo kranto pakilumoje į pietryčius nuo santakos su Salantu. Išliko kapinyno šiaurės vakarinis pakraštys, kurį iš šiaurės vakarų ir pietvakarių juosia melioracijos kanalas, iš pietryčių ir rytų – buvusio karjero duobės, o iš šiaurės rytų – sodyba. Kapinyno šiaurės rytinėje dalyje yra pakiluma, kurioje stūkso akmuo su užrašu, skelbiančiu, kad čia VII-XVII a. ir vėliau buvo laidojami Laivių kaimo gyventojai.

Archeologinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas. Saugomos teritorijos plotas 1,227 ha. Jos pietvakarinėje dalyje yra Laivių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais, Švedkapiais. 350 m į šiaurės vakarus nuo kapinyno yra Laivių piliakalnis.

Istorija

Kapinynas aptiktas prieš I pasaulinį karą vykdant žemės kasimo darbus. Tarpukariu nemažą jo dalį nukasė Salantų valsčiaus savivaldybė, į rytus nuo senųjų kaimo kapinių, vad. Maro kapeliais, Švedkapiais, kasusi žvyrą kelių remontui ir tiesimui. Sovietmečiu kapinyną toliau naikino Lenino kolūkis. Eksploatuojant karjerą iki XX a. 8 dešimtmečio buvo sunaikinta didesnioji kapinyno dalis.

1972 m. kapinynas įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR495),1992 m. paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe,1997 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (registro kodas A442),1998 m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (registro kodas A442P),2005 m. pripažintas valstybės saugomu.

Tyrimai

Kapinyną tyrinėjo: 1940 m. – (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas),1948-1951 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas ir Vilniaus universitetas (tyrimų vadovai Pranas Kulikauskas ir Regina Volkaitė-Kulikauskienė),1952 ir 1956 m. – Šiaulių Aušros muziejus (tyrimų vadovai , 1952 m., ir Julius Naudužas, 1956 m.), 1978 m. – Vytautas Daugudis (Lietuvos istorijos institutas).

Kapinyną žvalgė: 1948 m. – Lietuvos istorijos institutas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas),1959 m. – Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus),1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas),1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),1997 m. – Valdemaras Šimėnas (Vilniaus universitetas).

Kapinyną kartografavo: 1974-1976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas,1982 m. – SSRS žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas,1992 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.

Iš viso kapinyne 1940-1978 m. ištirtas 3268 m² plotas. Jame aptikta dirbinių iš suardytų V-VI a. kapų, rasta 268 nedegintų ir 106 sudegintų VIII-XIII a. mirusiųjų kapai bei 2 židiniai. Nedeginti mirusieji laidoti dažniausiai galva į pietryčius, kartais karstuose, pailgose 30-110 cm gylio duobėse. Sudegintų mirusiųjų palaikai iš pradžių buvo sudedami į karstus, vėliau – supilami į dėžutes-karstelius, o deginimo papročiui įsigalėjus – suberiami į 30-150 cm gylio įvairaus dydžio ir pavidalo duobes.

Daugumoje kapų rasta įkapių: papuošalų (žalvarinių antkaklių, segių, žiedų, smeigtukų, kabučių), buities reikmenų (diržų, galąstuvų, skiltuvų, sidabruotomis alavo plokštelėmis puoštų kepuraičių), darbo įrankių (kirvių, dalgių), ginklų (kovos kirvių, ietigalių, kalavijų, tarp kurių buvo kalavijas su sidabru puošta rankena ir Damasko plieno ietigalis), žirgo aprangos reikmenų (žąslų, kamanų, balnakilpių) ir pan. Iš viso surinkta apie 2800 radinių, kurie saugomi Lietuvos nacionaliniame, Vytauto Didžiojo karo, Šiaulių „Aušros” ir Kretingos muziejuose.

Kapinynas priskiriamas kuršiams.

• Paminklinis akmuo kapinyno teritorijoje.
• Kapinyno vaizdas iš šiaurės pusės.

Literatūra

• Julius Naudužas. Visi į talką muziejams. - Stalino vėliava. - 1956 m. rugpjūčio 18 d.
• Ona Navickaitė. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948-1959 m. - Iš lietuvių kultūros istorijos. - Vilnius, 1961. - T. 3. - P. 66-100
• Laima Vaitkunskienė. Laivių kapinynas, Maro kapeliai. - Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1986. - T. 2. - P. 470
• Regina Volkaitė-Kulikauskienė. IX-XII amžių kalavijai Lietuvoje. - Iš lietuvių kultūros istorijos. - Vilnius, 1964. - T. 4. - P. 204, 205, 224

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 135
2. Kultūros vertybių registras: Laivių kapinynas
3. Valstybės žinios. - 1998. - Nr. 14. - P. 10
4. Valstybės žinios. - 1998. - Nr. 49. - P. 55
5. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190
6. P. Baleniūno komandiruotės ataskaita, 1940-11-16. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - L. 264
7. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius: Mintis, 1977. - T. 3. - P. 60-61, Nr. 325
8. Vytautas Daugudis. Kretingos raj., Laivių senkapio 1978 m. žvalgomųjų kasinėjimų ataskaita. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F.1, b. 279
9. Pranas Kulikauskas. 1948 m. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvos istorijos instituto archeologinės ekspedicijos, įvykusios nuo 1948 m. liepos mėn. 20 d. iki rugpjūčio mėn. 26 d. dienoraštis (Kretingos aps., Telšių aps.). - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, b. 31. - L. 42
10. Kapinynas, Laivių km., Imbarės apyl. Archeologinio paminklo pasas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 6. - L. 9-16
11. Tyrimų medžiaga saugoma Kultūros paveldo centre
12. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F.28, ap.1. - B.14
13. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius, 1986
14. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - L. 49, 63
15. Eugenija Butėnienė. Laivių kapinyno laidosena. - Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. - Vilnius, 1964. - T. 1. - P. 83-99

Nuorodos

• „Laivių kapinynas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.
• P. Baleniūno komandiruotės ataskaita. - 1940. - L. 264 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.