Kovos kirvis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kovos kirvis – ginklas, senovėje naudotas artimai kovai ir svaidymui. Vienas geriausiai žinomų kovos kirvių yra indėnų tomahaukas. Daugelis kovos kirvių buvo pritaikyti naudojimui vienoje rankoje, kai kiti buvo didesni ir jiems valdyti reikėjo abiejų rankų. Kirviai, suprojektuoti kariavimui, svėrė nuo 0,5 kg iki 3 kg, ir buvo nuo 30 cm iki 1,5 m ilgio (nuo koto apačios iki viršaus). Ilgesni nei 1,5 m kirviai priskiriami polearms kategorijai. Kirviai visada buvo pigesni negu kardai ir labiau pasiekiami.

Kovos kirviai

Kovodami su Vokiečių ordinu lietuviai naudojo kovos kirvius. (XIV a. rejefas).

Lietuviški viduramžių kovos kirviai. (Rekonstrukcija)

Istorija

Kovos kirviai Lietuvoje

Kaip parodė archeologiniai tyrimai, X a. pab. Lietuvoje imta naudoti kovos kirvius. Šis ginklas buvo brangus, todėl jį galėjo turėti tik turtingi žmonės, kariai profesionalai, o neturtingieji karo metu naudojo paprastą kirvį.

Kovos kirviai buvo įvairių formų, tačiau turėjo bendrų bruožų: jie platūs, plonais ir aštriais ašmenimis, ilgu ir siauru kotu, siaura pentimi. Kovos kirviai buvo laikomi storo medvilninio ar vilnonio audinio apvalkale.

Būdingiausieji kovos kirviai (manoma, kad jie atvežti iš Skandinavijos) – 15-16 cm ilgio, į abi puses platėjančiais 16-20 cm pločio ašmenimis, prie penties smarkiai įsmaugti.

Buvo ir kitokių kovos kirvių: su šoninėmis atkraštėmis, didžiulėmis atsparnėmis penties viršuje, plačiais ašmenimis, ilgu liemeniu arba su trumpais, plačiais, kartais padengtais žalvariu ašmenimis. Šie kirviai buvo naudojami Vakarų Lietuvoje. Rytų Lietuvai būdingi siauraašmeniai kovos kirviai su atsparnėmis ir atkraštėmis penties srityje.