Labioveliariniai priebalsiai arba lūpų gomuriniai priebalsiai lot labium lūpa lot velum palati minkštasis gomurys prieba

Labioveliariniai priebalsiai, arba lūpų gomuriniai priebalsiai (lot. labium 'lūpa' + lot. velum (palati) 'minkštasis gomurys') – priebalsiai, tariami atkišus į priekį ir suapvalinus lūpas, tuo pat metu liežuvio užpakalinę dalį pakeliant prie minkštojo gomurio. Taigi labioveliariniai priebalsiai pasižymi dviguba artikuliacija, pavyzdžiui, [k͡p].

Labioveliariniais taip pat vadinami labializuoti veliariniai priebalsiai, t y. sulūpinti gomuriniai, sakykime, priebalsis [kʷ] ir aproksimantas (pusbalsis) [w]. Labializuotiesiems veliariniams būdinga gomurinio priebalsio papildoma tartis, nuspalvinta į [w] panašiu lūpiniu garsu.

Labioveliariniai priebalsiai dažnai žymimi dviraidžiais junginiais. Vis dėlto priebalsis [k͡p] užrašomas kaip Q q, o [ɡ͡b] – kaip Ɋ, ɋ. Pasakytina, kad labioveliarinių priebalsių tarimas dažniausiai tolimas nuo tarimo dviejų raidžių, kuriomis jie žymimi.

Pasaulyje tikrieji labioveliariniai priebalsiai retoki, vartojami tik dviejuose regionuose: vakarų ir centrinėje Afrikoje viename gale ir rytų Naujojoje Gvinėjoje bei šiaurės Vanuatu kitame. Esama dar dviejų izoliuotų atvejų: kaip alofonai labioveliariniai priebalsiai vartojami vietnamiečių kalboje ir i kalbos adu tarmėje.

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys labioveliariniai (t. y. labializuoti veliariniai) priebalsiai: *k^u̯, *g^u̯ ir aspiruotasis labioveliarinis *g^u̯h (indoeuropeistikoje jie dar gali būti žymimi kaip *kʷ, *gʷ, *gʷʰ). Jų tikrasis tarimas prokalbėje nežinomas, nė viena indoeuropiečių kalba šių priebalsių neišlaikė. Labioveliariniai priebalsiai rekonstruojami dėl to, kad vienose kalbose čia turimi gomuriniai (latv. govs (skaityti guovs) 'karvė', plg. liet. guotas 'banda'), kitose – lūpiniai priebalsiai (sen. gr. βοῦς = boûs 'jautis'). Galbūt labioveliariniai priebalsiai kilo iš senesniu laikotarpiu indoeuropiečių prokabėje buvusios gomurinių priebalsių *k, *g(ʰ) ir lūpinio pusbalsio *ṷ (dar žymimo kaip *w) sandūros. Lotynų kalboje labioveliariniai priebalsiai dažniausiai ir atliepiami gomurinio ir lūpinio priebalsio junginiais, pavyzdžiui, quae 'kuri' (qu tariama kv iš ide. *k^u̯).

Sateminėse kalbose, tad ir baltų bei slavų, labioveliariniai priebalsiai ilgainiui sutapo su paprastaisiais k(ʰ), g(ʰ). Kentuminėse kalbose šie priebalsiai su paprastaisiais nesutapo, tačiau nemenkai pakito.

Kai kuriose dabartinėse indoeuropiečių kalbose vartojamas labioveliarinis pusbalsis [w], pavyzdžiui, angl. witch 'ragana'.

Indoeuropiečių fonetiniai atitikmenys

Ide.	*kʷ	*gʷ	*gʷʰ
Keltų k.	kw, p	b	gw
Italikų k.	kw, p	gw, v, b	f, v
Senoji venetų k.	kw	?
Graikų k.	p, t, k	b, d, g	ph, kh, th
Frygų k.	k		g
Germanų k.	hw	kw	gw ~ w
Anatolų k.	kw, kkw	gw, kw
Tocharų k.	k, kw
Albanų k.	k, c, s	g, ɟ, z
Trakų k.	k, kh	g, k	g
Armėnų k.	kh	k	g
Slavų k.	k	g
Baltų k.	k	g
Indų k.	k, c	g, j	gh, h
Iranėnų k.	k, ć	g, j
Nuristaniečių k.	k, ć	g, j

Afrikos, Azijos ir Papua Naujosios Gvinėjos kalbos

Be kitų, Afrikos, Azijos (vietnamiečių) ir Papua Naujosios Gvinėjos () kalbose vartojami šie labioveliariniai priebalsiai:

TFA	Aprašas	Pavyzdys
TFA	Aprašas	Kalba	Rašyba	TFA	Reikšmė
k͡p	duslusis labioveliarinis sprogstamasis		ò-kpàyɔ̀	[òk͡pàjɔ̀]	Dievas
ɡ͡b	skardusis labioveliarinis sprogstamasis	evių	Ewegbe	[ɛβɛɡ͡be]	evių kalba
ɠ̊͜ɓ̥	duslusis labioveliarinis implozinis	vidurinė igbų	kpọ́	[ɠ̊͜ɓ̥ɔ́]	šaukti
ɠ͡ɓ	skardusis labioveliarinis implozinis		[eɠ͡ɓe]		į
ŋ͡m	labioveliarinis nosinis	vietnamiečių	cung	[kuŋ͡m]	dalis, sektorius
ᵑ͡ᵐɡ͡b	prenazalizuotas skardusis labioveliarinis sprogstamasis		dénḡ	[dɪᵑ͡ᵐɡ͡b]	senovinis bambuko vamzdis arba talpykla

Išnašos

„Labioveliarinis“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-07-16.
Maddieson, Ian. „WALS Online – Chapter Presence of Uncommon Consonants“. wals.info. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
Žr. 31 p. François, Alexandre (2016). „The historical morphology of personal pronouns in northern Vanuatu“ (PDF). Faits de Langues. 47: 25–60. doi:10.1163/19589514-047-01-900000003. S2CID 171459404.
Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 33.
Žr. 332 p. Evans, Nicholas; Miller, Julia Colleen (2016). „Nen“. Journal of the International Phonetic Association. 46 (3): 331–349. doi:10.1017/S0025100315000365. ISSN 1475-3502..

[1] „Labioveliarinis“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-07-16.

[2] Maddieson, Ian. „WALS Online – Chapter Presence of Uncommon Consonants“. wals.info. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.

[3] Žr. 31 p. François, Alexandre (2016). „The historical morphology of personal pronouns in northern Vanuatu“ (PDF). Faits de Langues. 47: 25–60. doi:10.1163/19589514-047-01-900000003. S2CID 171459404.

[zink-4] Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 33.

[Nen-5] Žr. 332 p. Evans, Nicholas; Miller, Julia Colleen (2016). „Nen“. Journal of the International Phonetic Association. 46 (3): 331–349. doi:10.1017/S0025100315000365. ISSN 1475-3502..