Venetų kalbaKalbamaVenetasKalbančiųjų skaičius0Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėindoeuropiečių italikų germanų

Kalbos kodai
Venetų kalba
Kalbama	Venetas
Kalbančiųjų skaičius	0
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	mirusi
Kilmė	indoeuropiečių italikų/germanų/keltų(?) 00venetų
Rašto sistemos
ISO 639-3	-

Senoji venetų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota venetų tautos, gyvenusios Adrijos jūros šiaurinėse pakrantėse, į šiaurės rytus nuo Po deltos (dab. Italijos Venetas, dalis Slovėnijos). Venetų kalbos giminystė su kitomis indoeuropiečių kalbomis neaiški – ji turi panašumų su italikų, germanų, keltų kalbomis, galbūt su ilyrų kalbomis. Priklauso „kentum“ kalbų būriui.

Senoji venetų kalba žinoma iš ~200 trumpų įrašų, datuojamų V–I a. pr. m. e. Jie užrašyti , giminingo , graikų raštams, atmaina.

I a. pr. m. e. venetų kalbą išstūmė lotynų kalba.

Venetiško įrašo pavyzdys:

venetų k.: Mego donasto śainatei Reitiiai porai Egeotora Aimoi ke louderobos.

lotynų k.: me donavit sanatrici Reitiae bonae Egetora [pro] Aemo liberis-que.

lietuvių k.: Man dovanojo, gydytojai Reitijai gẽrai, Egeotora – dėl Aimo ir vaikų.

Šaltiniai

Senoji venetų kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 152 psl.