Trakų kalba

Trakų kalba
Kalbama	rytų, vidurio Balkanai
Kalbančiųjų skaičius	išnykusi
Kilmė	Indoeuropiečių  Paleobalkanų (?)   Trakų
Kalbos kodai
ISO 639-2	ine
ISO 639-3	thx

Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais. Ja buvo kalbama dabartinės Bulgarijos teritorijoje. Kalba įtraukiama į hipotetinę paleobalkanų kalbų grupę.

Kalbos paminklų išlikę nedaug, žinoma apie 200 žodžių. Dakų kalba, kuria buvo kalbama į šiaurę nuo trakų gyvenamos teritorijos (dabartinė Rumunija), dažniausiai laikoma trakų kalbos tarme. Išnyko VI m. e. a., kai trakai sugraikėjo arba buvo romanizuoti, vėliau, atėjus bulgarams, perėmė jų kalbą, paskui suslavėjo.

Žodynas

Spėjami trakiški žodžiai turi daug panašumų su baltų kalbomis:

Žodis	Reikšmė	Galimi atitikmenys
achel-	vanduo	fryg. akala ‘vanduo’
aiz-	ožys	arm. aic, gr. ai, liet. ožys 'ožys'
ala	srovė	liet. alėti
alta	srovė, srautas
an(a)	ant, į, link	av. ana ‘greta’, sen. gr. aná ‘greta’, got. ana ‘link'
ang-	lenktas, kreivas	skr.  = IAST: ancati ‘lenkti’, sen. gr. ankos ‘slėnis, pragarmė’
ant(i)	priešais	skr.  = IAST: ánti ‘priešais, šalia’, liet. añt, toch. ānt ‘pro’, sen. gr. antí ‘priešais’
apa, aphus	vanduo, upė	prūs. ape, liet. upė
apsa	epušė, drebulė	latv. apse, prūs. abse, lenk. osa , aukšt. vok. aspa ‘drebulė’
arma	klampynė, pelkė	liet. arma
ars-	tekėti, srūti	skr.  = IAST: árşati, het. arš ‘tekėti’
arta(s), arda(s)	srautas, upė	skr.  = IAST: árdati ‘tekėti, tirpti’, sen. gr. ardō ‘rasoti’
arzas	baltas	sen. gr. argós, toch. Aārki ‘baltas’
asa(s)	akmuo	skr.  = IAST: aśman ‘akmuo’, pelasg. asáminthos ‘akmuo’
at	į, link	lot. ad ‘į, link’
ath-	kalva, kriaušis, skardis	sen. gr. aktē ‘skardis, kyšulys’
at(u)	srovė	vok. Attel, av. adu- ‘srovė’
bebrus	bebras	liet. bebrùs, prūs. bēbrus
bend	rišti	skr.  = IAST: bándhana- ‘ryšys, saitas’, av. bandayaiti ‘rišti’, s. angl. bindan, vok. binden ‘rišti’
beras	rudas	liet. bėras, aukšt. vok. bero ‘lokys’
berga(s)	kalva, krantas	sen. isl. berg ‘kalnas’, vok. Berg ‘kalnas’
berza(s)	beržas	liet. béržas, latv. bẽrzs, bêrza, prūs. berse, rus. берёза, bulg. бреза
bredas	ganykla	rus. бред, бредина ‘ganykla’, брести ‘bristi’
brentas (brendas)	elnias	mesap. bréndon ‘elnias’
brink	brinkti	liet. brìnkti
bruzas	greitas	liet. brùžas
bur, buris (boris)	žmogus	alb. burrë ‘žmogus’
burt-	brasta	bulg. брод ‘brasta’
būzas	ožys	av. būza- ‘ožys’
chalas	purvas	bulg., ček. kal ‘purvas’
dama	gyvenvietė, viešė	skr.  = IAST: dhāman ‘namas’, sen. gr. thaimós ‘namas’
daphas	tvanas	liet. dãpas ‘potvynis, tvanas’
darsas	drąsus	prūs. dyrsos, av. daršyu ‘drąsus, stiprus’
datan (datas)	vieta	alb. datë ‘vieta’
dentu-	gentis, klanas	lot. gens ‘gentis’
desa(s), disa(s)	dievas	sen. gr. théos ‘dievas’
dinga	derlingas	sen. isl. dyngia ‘mėšlo krūva’
diza	tvirtovė	pers.  = diz, dēz ‘tvirtovė’
dōn	šalis	gen. don ‘vieta, šalis’
drenis	elnias	geg. alb. dreni ‘elnias’
dumas	tamsus	liet. dūmas ‘kuris dūmų spalvos, dūminis’
dūn	kalnas	s. angl. dūn ‘kalva, kalnas’
e(i)b	tekėti, lašėti	eibō ‘lašėti, tekėti’
ermas	nuožmus, patrakęs	alb. jerm ‘nuožmus, patrakęs’
esvas (ezvas)	arklys, ašvas	liet. ašvas, ašva
gaidrus	giedras, skaistus	liet. gaidrùs, sen. gr. phaidrós ‘švytintis, giedras’
gava(s)	šalis	got. gawi ‘šalis’, iki graik. gaia ‘žemė, kraštas’
germas	šiltas, karštas	skr.  = IAST: gharmá- ‘karštis’, arm. ĵerm, sen. gr. thermós ’šiluma’
gesa	gandras, tulžys	prūs. geeyse ‘tulžys’, latv. dzēse ‘garnys, tulžys’, liet. gę́šė ‘garnys’
gin-	vysti, nykti, geibti	kurš. Ginulle 'upelis', latv. gnins ‘gnebti, vysti’
haimos , saimas	kalnagūbris	skr.  = IAST: simán- ‘gūbrys, riba’, air. sīm ‘grandinė’
ida (ide)	medė, medis	sen. air. fid, klm. fedo ‘medis’
iet(e)r	greitas, otrus	aukšt. vok. ātar ‘vikrus’, latv. ãtrs ‘otrus, vikrus’
īl(u)	dumblas, purvas	sen. gr. īlys, -ýos ‘purvas, dumblas’, sen. slav. ilə ‘dumblas’
iūras	vanduo, upė	liet. jūra, sen. skand. ūr ‘dulksna’
kaba(s)	pelkė, liūnas	quab
kalas	pakraštys, galinė žemė	liet. gãlas, latv. gals
kalsas	sausas, išdžiūvęs	latv. kálst (-stu, -st) ‘džiūti, vysti’, liet. kalėti ‘nykti, smelkti, stelbti’
kapas	kalva, šlaitas	latv. kāpa ‘kauburys, kopa, šlaitas’, liet. kopà
kel(l)a	versmė	sen. aukšt. vok. quella, vok. Quelle ‘versmė’
kenthas	vaikas, palikuonis	lot. re-cens ‘naujas, jaunas, šviežias’
kersas	juodas	liet. kéršas, skr.  = IAST: kṛṣṇá ‘juodas’
ketri-, ketre-	keturi	liet. keturì, latv. četri, bulg. četiri ‘keturi’
kik	gyvas, judrus	s. angl. cwicu, sen. skand. kvikr, kykr ‘gyvas, judrus’
kiri-	kalnas, giria	liet. girià, gìrė, skr.  = IAST: girí ‘kalnas’, latv. dzira ‘miškas, giria’
knisa	išknaisiota vieta, knisỹnė	liet. knìsti
kupsela	krūva, kauburys	liet. kupstẽlis
kurp-	rausti	liet. kur̃pti, rus. корпать ‘rausti, kasti’
kurta	giraitė, medė	prūs. korto ‘giraitė’
laza (-as)	skynimas, proskyna, laužynė	serb. laz ‘skynimas’, rus. лаз ‘landa, žvėrtakis’
lingas	dubuma, lanka	liet. léngė ‘klonis, slėnys, loma; šlapia pieva’
mar-	vanduo, upė, pelkė	s. angl. merisc ‘pelkė’, sen. isl. mørr ‘šlapynė’, liet. mãrios
marka	šlapynė	liet. markà ‘linmarka, smarkus lietus’, ukr. мороква ‘liūnas’
melda(s)	meldas	liet. meldà, méldas, latv. meldi
mēr-	didelis, milžiniškas
mezēna	raitelis	alb. mes, mezi ‘eržilas’, rumun. mînz ‘eržilas’
muka	sėkla, atžala, ainiai	av. muka ‘šeima’, muggag ‘giminė’
mukas	šlapynė, klampynė	latv. muka ‘liūnas’, liet. mukùs ‘klampus’
musas	samanos, pelėsiai	s. angl. mos ‘liūnas’, vok. Moss ‘samanos’
nest	murmantis, kriokiantis	skr.  = IAST: nádati ‘šniokšti, kriokti’
ōstas	žiotys	liet. úostas, uostà, latv. uosts, uosta, lot. ōstium ‘upės žiotys’
pa(i)vis	vaikas, sūnus
paisa(s)	suodžiai	liet. paišai
pala	šlapynė, balos	liet. pãlios, lot. paias, paii ‘šlapia pakrantė’, lot. palus ‘ežeras’
palma	liūnas, pelkė
pan(i)	liūnas, durpynas	prūs. pannean ‘liūnas’
para, phara	kaimas, viešė
pauta(s)	puta, putojimas	prūs. Pauta, liet. putà, latv. putas
per	berniukas, sūnus	lot. puer ‘berniukas, sūnus’
per(u)	uola	het. peruna- ‘uola’
pēs	berniukas, vaikas	sen. gr. paus, pais ‘vaikas’
piza(s)	lanka, pelkė	latv. pīsa ‘pelkė’, sen. gr. pīsea ‘klampynė, lanka’
pras-	rasoti, tikšti	liet. praũsti, latv. prauslat, skr.  = IAST: prusnōti ‘tikšti’
pupa	‘pupa’ ar ‘kalva’	liet. pupà ar alb. pupë ‘kalva’
pura	grūdai, spelta	sen. gr. pyrós ‘grūdai’, liet. pū̃ras ‘žieminis kvietys’
purda	klampynė	lot. purdui ‘snarglys’, sen. gr. pardakos ‘šlapias, vilgšnus’
pusinas	pušynas, šilas	liet. pušýnas
putras	vapalius, pleplys	latv. putruôt, putrât ‘balbatuoti, marmaliuoti’
raimas	margas, raibas	liet. ráimas ‘raibas’
raka(s)	griova, raguva	liet. ràkti ‘raustis, kaltis, skilti’
ramus	ramus	liet. ramùs
raskus	judrus, vikrus	aukšt. vok. rasc ‘greitas’
rera	akmenys	alb. lerë ‘akmenys'
rēzas (resas)	karalius	lot. rex ‘karalius’
ring- (rink-)	greitas, rangus	vok. ge-ringi ‘lengvas, vikrus’, sen. gr. rhimpha ‘greitai, darbščiai’
rudas	raudonas, rausvas	liet. rùdas, latv. ruds
rumba(s)	kraštas, slenkstis	liet. rum̃bas ‘kraštas, atbraila’, latv. rum̃ba ‘slenkstis, krioklys’
rūs-	duobė	liet. rūsỹs, latv. rūsa
sabazias	laisvas
saldas	auksinis	praslav. *zǎltǎ 'auksas'
sara	srovė, sraumuo	skr.  = IAST: sarā ‘upė, srovė’
sartas	rausvas	liet. sar̃tas, latv. sarts
satras	guvus	liet. šatrùs ‘gyvas, greitas, mitrus’
sautis	tingus	latv. sautis ‘tinginys'
seietuva	sietuva, gelmė	liet. sietuvà
seina(s)	kaimas	arm. šēn ‘kaimas’
sēkas	žolė, žaluma	liet. šėkas ‘šviežias šienas’, skr.  = IAST: śāka ‘daržovė, žalumynas’
semela	žemė, kraštas	slav. zemlja, balt. zeme ‘žemė’
serma, sermas	srovė, srautas	liet. Sermas, ide. *sermo- ‘upė, tekėjimas’
siltas	šiltas	liet. šiltas, latv. sìlts
sind(u)	upė	skr.  = IAST: sindhu- ‘upė’
singas	žemuma, dubuma	got. sigqan, vok. sinkan ‘smukti, skęsti, grimzti’
skaivas	kairys	sen. gr. skaiós, lot. scaevus ‘kairė’
skalp-	plūkti, kulti, velėti	liet. skalbti ‘to beetle, to dolly’
skaplis	kirvis	liet. skãplis ‘skaptas’
skapt-	kasti	liet. skaptúoti, sen. gr. skápto ‘kasti’
skaras	greitas	rus. скорый ‘greitas’, praslav. *skarə-
skarsas	skersas, įžambus	liet. sker̃sas, sen. gr. epikársis ‘įžambus’
skilas	agnus, nuožmus	liet. skìlti ‘kirsti, žiebti’
skreta	skritulys, apskritimas	liet. skretė, skritė ‘apskritimas, skridinys, tekinis’
skumbr-as	kalnas, kauburys	liet. kumbrỹs, kum̃bris ‘kauburys, kupra’
spinda(s)	proskyna, erčia	spiñdis ‘proskyna, iškarta’
stra	srovė, straũtas	liet. sravà, latv. strava
strambas	stuobrys, strampas	prūs. strambo ‘ražiena’, latv. strùobs ‘šiaudas, kuokštas’
strumā, strumōn	upė, srovė	vok. Strom ‘srovė, upė’, liet. sraumuõ ‘sraunuma’, srūti
suchis, sukis	mergaitė, berniukas	val. hogen ‘mergaitė’, hogyn ‘vaikinas’, liet. sūnùs ‘son’, sen. bulg. səin ‘sūnus’ ir kt.
suka	tarpeklis, ertmė, tarpas	liet. šùkė ‘dužena, protarpis, pertrūkis’
sula	giraitė	sen. gr. hýle ‘miškas’
sunka	syvai, skystis	liet. sunkà
sura (zura)	srovė	skr.  = IAST: sirā ‘srovė’
suras	galingas, stiprus, kartus, sūrus	sanskr., av. sūrah ‘didvyris, karys’, liet. sūras ‘sūrus’, latv. sũrs ‘sūrus, aitrus’
svit	šviesti, švytėti	liet. švytėti, slav. svetiti 'šviesti'
tarpas, terpas	tarpas, lūžis	liet. tárpas, térpė, Praslav. *tarpə ‘duobė, griovys’
taru-	strėlė	sen. gr. dóry ‘medis, strėlė’, het. taru ‘medis’, skr.  = IAST: dáru ‘medis’
thin-	laikyti, nešti	lot. teneō ‘laikyti’
thurd	trenkti	vok. stürzen ‘mesti, sviesti’
tirsas	tirštumas	liet. tir̃štis
titha	šviesa, spindesys	sen. gr. titō ‘žara, aušra’, alb. ditë ‘diena'
tranas	trūnyjimas, puvimas	liet. trenėti, trūnyti
traus-	lūžti	liet. traušti ‘lūžti’, latv. trauss ‘trapus, lūžus’
tund-	stumti, trenkti, upė	lot. tundō ‘stumti, trenkti’, skr.  = IAST: tundatē ‘stumti’, sen. isl. þund ‘upė’
tuntas	tuntas, gauja	liet. tuñtas
turm-	bėgti, skristi	skr.  = IAST: drámati ‘bėgti’, sen. gr. drómos ‘bėgimas’
udra(s)	ūdra	liet. ūdra, skr.  = IAST: udrá ‘vandens gyvis’, av. udra, sen. gr. hydros, bulg. vidra ‘ūdra’
udrēnas	vandeninis	sen. gr. hydrinós ‘vanduo’, ánydros ‘bevandenis’
ūkas	ūkas, migla	liet. ūkas
upa	upė	liet. ùpė, latv. upe
urda(s)	srovė, verpetas	liet. urdulỹs, latv. urdaviņa
usku-	vanduo	sen. air. u(i)sce ‘vanduo’, sen. val. eisc, air. esc ‘vanduo, liūnas’
ut-	vanduo, upė	skr.  = IAST: udán ‘vanduo’
vair-as	sukrus, besisukantis	liet. vairùs, vairas, šved. vīrr ‘spiralė’
varpasas	sūkurys	latv. vārpats ‘sūkurys’, liet. varpýti ‘kasti, rausti’
veger-	šlapias, rasoti	ol. wak ‘šlapias’
veleka(s)	velėklỹnė, velėjima (skalbimo) vieta	liet. velėklỹnė, velė̃klė
ver-	trykšti, kilti, kūpti	liet. vírti, bulg. vьreti ‘virti, kilti’
verza(s)	bučius	latv. varza
zbel-	žibantis	latv. zibele
zburul-	šviesa, žibėjimas	liet. žiburỹs
zelmis	atžala, ainis	liet. želmuõ
zenis	gimęs	sen. lot. geno ‘gimdyti, gaminti’
zi-	dievas
zilas	žilas, palšvas	liet. žìlas, latv. zils, zilš
zilma(s)	želmenys, žolė	latv. zelme ‘želmuo’
zum-, zuml-	slibinas	bulg. zmьi ‘slibinas’
zvaka(s)	šviesa,	liet. žvãkė

Išnašos

1. Duridanov, Ivan. „The Language of the Thracians“. Nuoroda tikrinta 2007-01-14.

Nuorodos

•  Duomenys apie kodu „txh“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
•  Linguist kalbos kodo „txh“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „txh“)
•  MultiTree kalbos kodo „txh“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „txh“)