Kūčiukai prėskutė šližikai tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas Tai nedideli prėskūs truputį saldūs miltiniai

Kūčiukai (prėskutė, šližikai) – tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas. Tai nedideli, prėskūs, truputį saldūs miltiniai mielinės tešlos kepinėliai su aguonomis. Gali būti valgomi sausi, tačiau dažniausiai patiekiami mirkyti aguonpienyje arba su spanguolių kisieliumi.

Istorija

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėtos kepti nedidelės bandelės su aguonomis. Dzūkijoje būdavo kepamas . Jį šeima vėliau laužydavo ir mirkydavo į aguonpienį.

Paruošimas

Kai kur kūčiukus kepdavo ne tik iš kvietinių, bet ir iš miežinių ar grikinių miltų. Pakilusi tešla sukočiojama į volelius ir supjaustoma riešuto dydžio (1,5-2 cm ilgio) gabalėliais. Jie dar gali būti suapvalinami. Kartais kūčiukai, ypač Suvalkijoje, kepami voleliais; iškepti sulaužomi. Suvalkiečių kūčiukai kiek didesni už aukštaičių ir žemaičių. XIX a. pab.- XX a.pr. kūčiukai buvo kepami duonkepėse ant pado arba molinėse keptuvėse, vėliau skardose.

Pavadinimas

Priskaičiuojami apie 25 skirtingi kūčiukų pavadinimai. Bendrinį kūčiukų pavadinimą maži apvalūs kvietinių miltų su mielėmis kepiniai įgavo palyginti neseniai. Kūčiukai lietuvių kalbos tarmėse buvo vadinami įvairiai. Jie taip pat žinomi kaip prėskučiai, prėskieniai, šližikai (šlyžikai, sližikai), skrebučiai, riešutėliai, barškučiai, kleckai (kleckučiai, kleckiukai), parpeliai (parpeliukai), buldikai, galkutės, kalėdukai, pyragiukai, balbolikai, bambolikai, pulkeliai, kukuliai, propuliai, paršeliukai.

Reikšmė

Kūčiukų svarba per šventes yra ne mažesnė nei pačios duonos, lietuvių garbinamos nuo seniausių laikų. Kūčiukai turi seną, nuo pagonybės laikų išlikusią simbolinę reikšmę: senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau panašumo magijos principu tas duonos aukojimas pakeistas simboliniu kūčiukų valgymu. Kūčiukai yra apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti. Jie yra lyg tikros duonos analogas. Ne veltui kūčiukai vadinami vėlių duonele ir paskutinės vakarienės duona, meilės simboliu. Šio tradicinio lietuviško valgio paliekama ant stalo pernakt, kad juo pasivaišintų ir amžinojo poilsio atgulę šeimos artimieji.

Šaltiniai

Lietuviškų Kūčių tradicijų istorija: iš kur atsirado kūčiukai? 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.
Juozas Kudirka. „Kūčių stalas“. Vilnius, 1989 m. 64 psl.
Kūčių vakarienei – kūčiukai, Kalėdoms – meduoliai 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.
Kūčių nakties stebuklai
Du trečdaliai gyventojų perka masinės gamybos kūčiukus
Kūčiukai (prėskučiai, kleckai, sližikai, skrebučiai)
Kalėdos seniau ir dabar
Kūčiukai įvairiose vietovėse vadinami prėskučiais, sližikais, skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais, parpeliukais ir buldikais 2015-03-22 iš Wayback Machine projekto.
Kūčiukams - garbingiausia vaišių stalo vieta
Gintaras Beresnevičius. Lietuvių religija ir mitologija. Vilnius: , 2004, 73 p.
Kūčiukai, kurie pavyksta, net jei kepate juos pirmą kartą gyvenime
Kepame naminius kūčiukus. Tai paprasta! 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuviškų Kūčių tradicijų istorija: iš kur atsirado kūčiukai? 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.

[2] Juozas Kudirka. „Kūčių stalas“. Vilnius, 1989 m. 64 psl.

[3] Kūčių vakarienei – kūčiukai, Kalėdoms – meduoliai 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.

[4] Kūčių nakties stebuklai

[5] Du trečdaliai gyventojų perka masinės gamybos kūčiukus

[6] Kūčiukai (prėskučiai, kleckai, sližikai, skrebučiai)

[7] Kalėdos seniau ir dabar

[8] Kūčiukai įvairiose vietovėse vadinami prėskučiais, sližikais, skrebučiais, riešutėliais, barškučiais, kleckučiais, parpeliukais ir buldikais 2015-03-22 iš Wayback Machine projekto.

[9] Kūčiukams - garbingiausia vaišių stalo vieta

[10] Gintaras Beresnevičius. Lietuvių religija ir mitologija. Vilnius: , 2004, 73 p.

[11] Kūčiukai, kurie pavyksta, net jei kepate juos pirmą kartą gyvenime

[12] Kepame naminius kūčiukus. Tai paprasta! 2015-12-25 iš Wayback Machine projekto.