Krymo gotai

Krymo gotai – etninė gotų grupė, susidariusi iš gotų genčių, kurios Didžiojo tautų kraustymosi metu III a. atklydo prie Juodosios jūros, o po to apsigyveno daugiausia Kryme. Tai buvo silpniausia, mažiausiai žinoma ir ilgiausiai išsilaikiusi gotų grupė. Juos palaipsniui asimiliavo graikų kultūra, jie prarado ankstesnę religiją (arijonizmą), bet gana ilgai išlaikę gotų kalbą.

Krymas XV a. viduryje. Mėlyna teritorija – Krymo chanatas, žalia – Froforo kunigaikštystė, raudona – Genujos kolonijos

Pagal Herwig Wolfram, pasirėmusį veikalu, ostgotai IV a. šiauriau Juodosios jūros turėjo didžiulę karalystę, kurią valdant gotų karaliui Ermanarikui (got. Ermanaric, kitaip Hermanric), į dabartinės Rusijos stepes migruojantys hunai. Ostgotai iki Atilos mirties tapo hunų vasalais, o po to sukilo ir atkovojo nepriklausomybę. Kaip ir hunai gotai Kryme nebeatgavo turėtos galios.

Pagal Peter Heather ir Michael Kulikowski ostgotai iki V a. net neegzistavo, ir tik tada susidarė iš kitų gotų ir negotų grupių. Galbūt Kryme apsigyveno kitos gotų grupės.

Tikėtina, kad pagal kalbą ir kultūrą Krymo gotai buvo artimi kaimynystėje gyvenusiems ostgotams, o ne vestgotams. Kryme gotai asimiliavo ten išlikusius skitus ir užėmė visą pusiasalį, išskyrus Taurijos Chersonesą. III a. pabaigoje gotai įsigalėjo Bosporo karalystėje, užėmė svarią vietą šios karalystės elite, išlaikydami karinę demokratiją. Gotų būrius samdė Romos imperija, jie dalyvavo karo žygiuose. Gotų tarpe paplito arijonizmas. IV a. viduryje žlugus Bosporo karalystei gotai tapo pagrindine politine jėga pusiasalyje.

Šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje viešpataujant hunams, o po to – bolgarams ir avarams (IV. pab. – VI a. pr.) Krymo gotai veikė kaip savotiškas buferis tarp Bizantijai pavaldaus Chersoneso ir klajoklių. V a. paskutiniais dešimtmečiais ir VI a. pradžioje Krymo gotai turėjo atremti hunus, kurie vėl ėmė migruoti į rytus po to, kai prarado savo imperiją Europoje. V a. Teodorikas Didysis bandė prikalbėti Krymo gotus dalyvauti jo kampanijose Italijoje, bet mažai panoro prisidėti prie jo.

Stiprėjant Bizantijos įtakai Kryme VI a. pradžioje gotai įsiliejo į graikų ir gotų bendruomenę. Manoma, kad gotai sudarė karinius ir administracinius sluoksnius, nors Prokopijus iš Cezarėjos (lot. Procopius Caesarensis) rašė, kad gotai Kryme daugiausia užsiiminėjo žemdirbyste.
Pradžioje Krymo gotai buvo arijonai kaip ir kiti gotai, bet VI a. pradžioje prisijungė prie Trejybę pripažįstančios Romos krikščionybės. Romos krikščionybei skylant Krymo gotai liko ištikimi stačiatikybei.

Krymo gotų asimiliacija truko kelis šimtmečius. Tik keli IX a. pradžios įrašai mini žodį Goth, ir tai jis reiškia asmenvardį (galbūt rodžiusį kilmę), o ne etnonimą. Daugelis Krymo gotų perėjo prie graikų kalbos, ir valdant Bizantijai daug Bizantijos piliečių negotų apsigyveno regione pietvakarių Kryme, kurį Bizantijos valdininkai vadino Gotija. Ten, valdant bizantiečiams, chazarams, kipčiakams, mongolams, genujiečiams ir kitoms imperijoms egzistavo gotų kunigaikštystė, kurios centras buvo Doras (Doros), kuris vėliau vadinosi Mangupas. Tik 1475 m., kai ją užkariavo osmanai, ši kunigaikštystė visiškai prarado autonomiją.

Pavadinimas Gotija buvo naudojamas visais viduramžiais. Pvz., XIII–XIV a. genujiečiai savo valdas Krymo pietvakariuose vadino Pajūrio Gotija (it. Gothia Maritima). Gotija kartais vadino ir Teodoro kunigaikštystę. Gotai minimi ir šaltinyje „Žodis apie Igorio pulką“ (rus. 'Слово о полку Игореве'). Viduramžiais Europoje buvo žinomos kelios legendos apie gotų valstybę Kryme.

Kryme buvusi Konstantinopolio patriarchato stačiatikių vyskupija iki 1798 m. vadinosi Kafos ir Gotų vyskupija.

VIII a. stačiatikių vyskupas vadovavo nesėkmingam sukilimui prieš gotus užkariavusių chazarų valdžią.

Krymo gotai kaip kriptoetnologijos objektas

XVI a. Ogier Ghiselin de Busbecq (aristokratas, Šventosios Romos imperijos pasiuntinys Osmanų imperijoje) laiške rašė, kad Konstantinopolyje kalbėjo su dviem gotais. Jis paliko gotų-lotynų kalbų žodynėlį su maždaug 70 žodžių, panašiais į senovinę gotų kalbą, kuria parašyta „Vulfilos Biblija“ (Vulfila buvo gotas vyskupas, išvertęs Bibliją). O. Busbekas pats Kryme nebuvo. Jo pašnekovai jam pranešė, kad Krymo chanai savo kariuomenei iš Krymo gotų sudaro 800 pėstininkų būrį. Nei iki O. Busbeko, nei po jo daugiau dokumentinių liudijimų apie gotų kalbą Kryme nėra.

XVIII a. pabaigoje dalis tyrinėtojų atkreipė dėmesį, kad Krymo totorių tarpe yra grupės vietinių gyventojų, kurie išvaizda labai skiriasi nuo likusių Krymo totorių, graikų ir ir tiurkų savo šviesiais oda ir plaukais, mėlynomis akimis ir kt.). Tokią išvaizdą iki šiol išlaikė Krymo totoriai, kilę iš kai kurių pietinio Krymo kaimų Bachčisarajaus rajone – Nikitos (Никита), Kiučiuk-Lambato (Кючюк-Ламбат). Dalis tyrinėtojų juos laiko gotų palikuonimis, kiti jų ypatingą išvaizdą aiškina jų kilme iš belaisvių, kurie buvo užgrobti slavų žemėse.

XIX a. pabaigoje – XX a. pirmame trečdalyje pasirodė grupė darbų, kuriuose aprašinėjama vėlyvųjų viduramžių „gotų istoriografija“. Laikydami O. Busbeko pranešimą ir mėlynakių krymiečių egzistavimą pakankamu pagrindu teigti, kad Kryme egzistavo gotų bendruomenė, šie autoriai (А. А. Vasiliev ir kt.) teigė, kad viduramžiais Kryme gyventojų krikščionių grupę daugiausia sudarė gotai arba bent gotai šioje bendruomenėje buvo elito grupė. Šiomis publikacijomis nacistinės Vokietijos ideologai pasinaudojo pagrįsdami Krymo ir Juodosios jūros šiaurinės pakrantės priklausomybę „arijų žemėms“. Hitlerinės Vokietijos vadovybė planavo Kryme įsteigti vokiečių koloniją, kuri turėjo vadintis Gottenland 'gotų žemė'

Diskutuojama apie gotų įtaką karaimų ir Krymo totorių etnogenezėje.

Taip pat skaitykite

• Krymo gotų kalba
• Ostgotai
• Vestgotai
• Černiachovo kultūra

Šaltiniai

1. Wolfram, Herwig (Thomas J. Dunlap, tr). History of the Goths. Univ. of California Press, 1988.
2. Heather, Peter. The Goths. Blackwell, 1998.
3. Kulikowski, Michael, Rome’s Gothic Wars: From the Third Century to Alaric. Cambridge Univ. Press, 2006.
4. Heather, Peter and John Matthews. Goths in the Fourth Century. Liverpool Univ. Press, 1991.
5. [http://ehr.oxfordjournals.org/cgi/content/full/CXXI/494/1561 Die Krim unter deutscher Herrschaft (1941–1944): Germanisierungsutopie und Besatzungsrealität Roseman English Historical Review. 2006; CXXI: 1561–1562
6. Fisher Alan W. (1978) The Crimean Tatars.

Nuorodos

• Trumpa Teodoro kunigaikštystės istorija