Kriptoetnologija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kriptoetnologija - pažinimo sritis, istorinių ir etnografinių tyrimų visuma, siekianti įrodyti išnykusių etninių grupių ar jų palikuonių egzistavimą ilgiau, negu užfiksuota istoriniuose šaltiniuose, ar net iki šių dienų. Šios srities entuziastai paprastai remiasi mažai patikimais, fragmentiškais informacijos šaltiniais.

Paprastai kriptoetnologijos objektas yra etnosai, kalba ar kitais kultūriniais ypatumais išsiskiriantys iš aplinkinių etninių grupių. Nuo mitinių tautų kriptoetnologijos tiriami etnosai skiriasi tuo, kad yra žinių, kad tam tikru istoriniu laikotarpiu jie tikrai egzistavo.

Populiariausi kriptoetnologijos objektai:

• graikai iš Aleksandro Makedoniečio kariuomenės ir/ar laivyno, kurių palikuonys, spėjama, tapo tam tikromis etninėmis grupėmis Vidurinėje Azijoje ir Indijoje (siejama su ) bei Pietryčių Azija („paklydęs Makedoniečio laivynas“).
• piktai, kurių palikuonys, manoma, daug šimtmečių vis gyveno Škotijos kalnuose, išlaikydami savo kalbą.
• vikingai Šiaurės Amerikoje (žr. Leifas Eriksonas), kurie, spėjama, kelis šimtus metų kaip atskiras etnosas gyveno Amerikoje ir kurie dalyvavo vienų ar kitų indėnų genčių etnogenezėje.
• rytų galindai, ankstyviaisiais viduramžiais gyvenę Okos ir Protvos aukštupiuose. Paskutinį kartą paminėti 1147 m., bet kai kas teigia, kad jie išsilaikė iki XV ar XVI a.
• sirtia (rus. сиртя) - legendinė Jamalo tauta, kuri, spėjama, ten gyveno iki nencų. Egzistuoja archeologinių įrodymų, kad iki nencų Jamale gyveno kiti žmonės.
• Krymo gotai, kurie kaip atskira etninė ar subetninė grupė, spėjama, egzistavo Kryme iki XVII-XVIII a.
• Moldavijos slavai, kurie, atseit, VI-XIV a. sudarė daugumą gyventojų tarp Dniestro ir Pruto upių, labai paveikė moldavų etnogenezę, ir išliko kaip atskira etninė grupė iki XIX a. pabaigos.

Kriptoetnologiniai samprotavimai kartais panaudojami ieškant pagrindo tam tikras teritorijas priskirti vienai ar kitai etninei grupei.