Kretingos kraštotyros muziejus

55°54′00″ š. pl. 21°14′55″ r. ilg. / 55.90000°š. pl. 21.24861°r. ilg. / 55.90000; 21.24861

Kretingos muziejus

Grafų Tiškevičių dvaras XIX a.

Restauruojami malūno ir kiti ūkiniai pastatai

Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu

Kretingos muziejus – Kretingos krašto ir Šiaurės vakarų Žemaitijos archeologijos, etnografijos, istorijos muziejus Kretingoje, Vilniaus g. 43, 97104 Kretinga. Įsikūręs Kretingos dvaro rūmuose, kurių paskutinis savininkas buvo grafas Aleksandras Tiškevičius III, prie kelių Šiauliai-Palanga ir Kretinga-Salantai-Skuodas sankryžos.

Istorija

Pirmieji rinkiniai

Tyrinėtojai ir senovės mėgėjai Kretingos praeitimi, jos paminklais, materialinės ir dvasinės kultūros vertybėmis pradėjo domėtis dar XIX a., tačiau radiniai paprastai patekdavo į Sankt Peterburgo, Karaliaučiaus, Berlyno, Įsručio, Vilniaus, Tartu, Liepojos, Kauno ir kitų miestų muziejus.

Kalnalio bažnyčios kunigas Juozapas Žiogas XIX a. pabaigoje atliko archeologinius Imbarės ir Kūlsodžio kapinynų kasinėjimus, kolekcionavo archeologinius radinius ir etnografines senienas. XX a. pradžioje , Pryšmančių, Kretingos, ir kitus pajūrio kapinynus pradėjo tyrinėti iš Kretingos kilęs Vladas Nagevičius, Lietuvos kariuomenės generolas, kurio iniciatyva buvo įkurtas Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Kretingoje gyveno kolekcininkas kunigas -Kuprevičius, rinkęs archeologinius radinius, senienas, knygas. 1935 m. jis įsigijo ir kunigo J. Žiogo kolekciją, kurią su savo rinkiniais tų pačių metų pabaigoje parodė Kretingos vienuolyne surengtoje parodoje. Kolekcionavimu buvo susižavėjęs Kretingos vidurinės mokyklos direktorius Jonas Kirlys, rinkęs spaudos leidinius.

Muziejaus įkūrimas

Muziejus pradėtas kurti 1935 m. Kretingos apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektoriaus, kraštotyrininko Juozo Žilvičio iniciatyva. Atidarytas 1935 m. liepos 12 d. miesto savivaldybėje dviejuose kambariuose, o 1936 m. pradžioje perkeltas į Kęstučio gatvėje išsinuomotą pastatą.

Rinkinių pagrindą sudarė J. Žilvičio dovanota asmeninė kolekcija, kurioje buvo apie 300 eksponatų. Unikaliausią kolekciją 1936 m. dovanojo Palangos grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė. Tai Palangoje ir jos apylinkėse surinktų senovės gintaro papuošalų ir kitų dirbinių rinkinys. Didžiąją muziejaus eksponatų dalį sudarė etnografijos vertybės. 1940 m. jų priskaičiuota 2845 vnt.

Antrojo pasaulinio karo metais muziejus buvo uždarytas, o 1945 m. jo veiklą atnaujino kraštotyrininkas Ignas Jablonskis. Jis atliko pastato remontą, įrengė eksponatų saugyklą ir ekspoziciją.

Muziejaus plėtra

1960–1975 m. muziejui vadovavo žymus Žemaitijos krašto tyrinėtojas Juozas Mickevičius. Jam vadovaujant 1964 m. buvo atidarytas muziejaus filialas buvusioje Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje, o 1969 m. – vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje.

1977 m. muziejus įsikūrė restauruotame pranciškonų vienuolyne, kuriame pirmoji stacionarinė ekspozicija buvo atidaryta 1985 m.

1991 m. muziejus neteko filialų, kuriuos rajono valdyba perdavė apylinkių savivaldybėms, o vienuolyną grąžinus pranciškonams, 1992 m. muziejus buvo perkeltas į grafų Tiškevičių Kretingos dvarą.

Muziejus šiandien

Muziejus renka, saugo, tiria ir eksponuoja archeologijos, etnografijos, istorijos ir numizmatinę medžiagą, vykdo edukacinę, kultūrinę ir leidybinę veiklą. Jam priklauso dvaro rūmuose veikiantis Žiemos sodas, dvaro sodybos pastatų ansamblis ir parkas, kuriame įrengtas su saulės laikrodžiu.

Šiuo metu muziejuje yra 10 specializuotų muziejinių rinkinių skyrių ir 7 ekspozicijos. Nuo 1998 m. veikia keturmetė „Žemaitoka-muziejėnoka“ vaikų mokykla, Parko bičiulių klubas, rengiamos dailininkų ir tautodailininkų kūrinių parodos, koncertai, literatūros vakarai, dvaro šventės. Žiemos sode auginami šiltųjų kraštų augalai (apie 600 rūšių). 2023 m. žiemos sodai suremontuoti, darbų vertė - 1,4 mln. €.

Muziejuje dirba 43 darbuotojai, iš jų 18 specialistų, tarp kurių istorikas Julius Kanarskas, archeologas Donatas Butkus (1952–2018) ir kiti.

Fondai

Muziejuje sukaupta apie 55000 eksponatų (2007 m.). Tarp garsiausių muziejaus eksponatų yra XVI–XVIII a. paveikslai „Keturi evangelistai“, „Madona su miegančiu kūdikiu“, „Natiurmortas“, XVII a. Kryžiaus kelio stotys, XVIII–XIX a. medinių skulptūrų ir metalinių kryžių kolekcijos, senovės kuršių archeologiniai dirbiniai, senovės monetų lobiai, grafų Tiškevičių asmeninių albumų ir fotografijų rinkinys. Eksponuojamas dvarų menas, įrengta žemaičių troba su baldais ir namų apyvokos daiktais.

Direktoriai (vedėjai)

• 1936–1940 m. Viktoras Lingys
• 1945–1949 m. Ignas Jablonskis
• 1960–1975 m. Juozas Mickevičius
• 1980–2023 m. Vida Žiogaitė-Kanapkienė
• nuo 2023 m.

Šaltiniai

1. Kretingos muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 19 psl.
2. Po remonto atidaromas Kretingos muziejaus Žiemos sodas

Vikiteka: Kretingos muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

• Kretingos muziejus
• Lietuvos muziejai
• Žemaitijos muziejai 2007-04-21 iš Wayback Machine projekto.