Kinų kalendorius

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Kinų kalendorius
Kinija,  Taivanas
Pradėtas naudoti	II tūkst. pr. m. e.
Svarbesnės reformos	484 m. pr. m. e., 104 m. pr. m. e.,
Tipas
Dienų metuose	353-385
Mėnuo prasideda	jaunatis
Mėnesių metuose	12-13
Keliamasis mėnuo	rùnyuè
Metų ciklai	12, 60
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia	sausio 21-vasario 20
Naudojamos eros
Huangdi era (Huangdi valdymas)
Respublikos era (Sinhai revoliucija)	1911
Nianhao (nebenaudojama)	Nianhao
Korėjiečių, , , ,

Kinų kalendorius arba Rytų Azijos kalendorius – saulės-mėnulio () kalendorius. Plačiai naudojamas ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje kitų Azijos kultūrų. Kinų kalendoriumi vadinamas dėl to, kad apie 500 m. pr. m. e. buvo ištobulintas kinų. Rytų Azijos šalyse paraleliai naudojamas Grigaliaus kalendorius, tačiau tradicinių švenčių datos, svarbiems gyvenimo įvykiams palankios dienos nustatomos pagal senąjį kalendorių.

Kinų kalendoriaus atmainos – korėjiečių kalendorius, , , ,  – beveik nesiskiria nuo kinų kalendoriaus, t. y. Naujųjų metų datos, ciklo pradžios, mėnesių pradžios sutampa. Skirtumas tarp jų yra istorinės atskaitos taškas, t. y. era.

Pagal Kinijos kinų kalendorių, 2010 m. vasario 14 d. prasidėjo 4707-tieji kinų eros metai, vadinami metalinio (baltojo) tigro (kin. 庚寅, pinyin: gēngyín) metais.

Pavadinimai

Kiniškai tradicinis kalendorius vadinamas „Šia kalendoriumi“, taip pažymint jo pradžią. Taip pat egzistuoja kiti pavadinimai, supriešinant su Grigaliaus kalendoriumi:

• „Žemdirbių kalendorius“ (kin. 农历, pinyin: nónglì), o Grigaliaus – „Bendrasis kalendorius“ (kin. 公历, pinyin: gōnglì);
• „In kalendorius“ (kin. 阴历, pinyin: yīnlì), o Grigaliaus – „Jang kalendorius“ (kin. 阳历, pinyin: yánglì), nes senasis kalendorius buvo daugiau lunarinis, o naujasis – saulės;
• „Senasis kalendorius“ (kin. 旧历, 舊曆, pinyin: jìulì), o Grigaliaus – „Naujasis kalendorius“ (kin. 新历, 新曆, pinyin: xīnlì), o prieš tai buvęs – po to, kai oficialiai įvestas „bendrasis kalendorius“.

Kilmė ir istorija

Šangų dinastijos įrašai II tūkst pr. m. e. jau paliudija apie šio kalendoriaus naudojimą Kinijoje. Jau tuomet buvo naudojamas 60 metų ciklas, keliamieji mėnesiai. Tikėtina, kad tuo metu Naujieji metai buvo švenčiami mėnesį, esantį prieš žiemos saulėgrįžą.

I tūkst. pr. m. e. vidurio šaltiniai pateikia daugiau duomenų apie kalendorių. Žinoma, kad jau tada buvo nustatytas mėnesio ilgumas, metus sudarydavo 12 mėnesių ir papildomas keliamasis mėnuo. Skrtingos to meto Kinijos valstybės naudojo skirtingus kalendoriaus atskaitos taškus, Naujuosius metus švęsdavo skirtingais laikotarpiais. Greta egzistavo „Karališkasis kalendorius“, naudojamas Džou valdovų rūmuose. Apie 484 m. pr. m. e. buvo sukurtos pirmosios griežtos taisyklės, kurios derino mėnulio ir saulės ciklus. Keliamasis mėnuo buvo pridedamas metų gale.

104 m. pr. m. e. sukurtas Taiču kin. 太初, pinyin: Tàichū kalendorius. Jis leido pridėti keliamąjį mėnesį bet kurioje metų vietoje. Tik 1645 m. dėl Vakarų įtakos pradėti naudoti tikslesni prietaisai tikrajai Saulės padėčiai ekliptikoje nustatyti.

Mėnesiai ir metai

24 saulės taškai, laiko skaičiavimo praktikos, išvystytos Kinijoje stebint Saulės metinį judėjimą
Nematerialusis pasaulio paveldas
Vieta	Kinija
Regionas**	APA
Įrašas	2016
Nuorodos
	Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kinų kalendoriuje derinami mėnulio mėnesiai (mėnulio ciklas) ir saulės metai (saulės ciklas). Egzistuoja ir du terminai metams įvardyti: nian ir sui.

Mėnuo paprastai turi 29-30 dienų ir visada prasideda per mėnulio jaunatį. Paprasti metai turi 12 mėnesių, bet tam, kad būtų išlaikytas saulės ciklas, kas dvejus-trejus metus pridedamas papildomas (keliamasis) mėnuo – kin. 閏月, pinyin: rùnyuè. Siekiant nustatyti, kelintais metais pridėti papildomą mėnesį, remiamasi labai sudėtingais apskaičiavimais. Naudojama sistema panaši į , naudotą Senovės Graikijoje.

Mėnesiai dažniausiai skaičiuojami nuo pirmo iki dvylikto ir žymimi skaitmenimis, nors kai kuriose kalbose egzistuoja ir kiti mėnesių pavadinimai. Keliamasis mėnuo gali būti įterpiamas bet kurioje metų vietoje, tai lemia sudėtingos taisyklės.

Greta mėnulio mėnesių kinų kalendoriaus metuose egzistuoja ir 24 Saulės taškai (kin. 節氣, pinyin: jiéqì), paremti išimtinai Saulės padėtimi ekliptikoje ir nulemiantys sezonus. Jų padėtis dažnai yra pastovi pagal Grigaliaus kalendorių, o viename Grigaliaus mėnesyje jų būna du. Šie taškai ir mūsų laikais plačiai naudojami visoje Kinijoje, pagal juos reguliuojami žemdirbystės ciklai, nustatomos kai kurių švenčių datos. Ši Saulė taškų skaičiavimo ir nustatymo praktika ir išliekanti reikšmė kinų kultūroje 2016 m. buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą.

Vieta ekliptikoje	Pavadinimas	Grigaliaus kalendorius	Vertimas	Pastabos
315°	立春 lìchūn	Vasario 4	pavasario pradžia	Naujieji metai yra artimiausi šiam taškui
330°	雨水 yǔshuǐ	Vasario 19	lietaus vanduo	laikas, kai baigia snigti
345°	啓蟄 qǐzhé	Kovo 5	vabzdžių pabudimas
0°	春分 chūnfēn	Kovo 20	pavasario lygiadienis	kalendorinio pavasario vidurys
15°	清明 qīngmíng	Balandžio 5	tyrumas ir šviesa
30°	穀雨 gǔyǔ / gǔyù	Balandžio 20	grūdų lietus	lietus sudaigina grūdus
45°	立夏 lìxià	Gegužės 6	vasaros pradžia
60°	小滿 xiǎomǎn	Gegužės 21
75°	芒種 mángzhòng / mángzhǒng	Birželio 6	sėklos varpose
90°	夏至 xiàzhì	Birželio 21	vasaros saulėgrįža
105°	小暑 xiǎoshǔ	Liepos 7	mažieji karščiai
120°	大暑 dàshǔ	Liepos 23	didieji karščiai	karščiausias metų laikas
135°	立秋 lìqiū	Rugpjūčio 7	rudens pradžia
150°	處暑 chùshǔ	Rugpjūčio 23
165°	白露 báilù	Rugsėjo 8	baltoji rasa
180°	秋分 qiūfēn	Rugsėjo 23	rudens lygiadienis
195°	寒露 hánlù	Spalio 8	šaltoji rasa	pirmosios šalnos
210°	霜降 shuāngjiàng	Spalio 23	šalna
225°	立冬 lìdōng	Lapkričio 7	žiemos pradžia
240°	小雪 xiǎoxuě	Lapkričio 22	mažasis sniegas	pradeda snigti
255°	大雪 dàxuě	Gruodžio 7	didysis sniegas	siaučia pūgos
270°	冬至 dōngzhì	Gruodžio 22	žiemos saulėgrįža
285°	小寒 xiǎohán	Sausio 6	mažasis šaltis
300°	大寒 dàhán	Sausio 20	didysis šaltis	šalčiausias metų laikas

Metų ciklai

Metų ciklo ženklai

Kalendoriuje egzistuoja 12 ir 60 metų ciklai. 12 metų ciklas atitinka „žemiškuosius ramsčius“ (kin. 地支, pinyin: dìzhī), kurių kiekvienas vadinamas 12 gyvūnų vardais. Šiam ciklui pradžią davė Jupiterio judėjimas ekliptika.

Ženklas	Kiniškai	Korėjietiškai	Japoniškai	Vietnamietiškai	2017–2028 m.
酉	yǒu (gaidys)	yu	tori	dậu (gaidys)	2017
戌	xū (šuo)	sul	inu	tuất (šuo)	2018
亥	hài (kiaulė)	hae	i (šernas)	hợi (kiaulė)	2019
子	zǐ (žiurkė)	ja	ne	tý (žiurkė)	2020
丑	chǒu (jautis)	chuk	ushi	sửu ()	2021
寅	yín (tigras)	in	tora	dần (tigras)	2022
卯	măo (kiškis)	myo	u	mão (katinas)	2023
辰	chén ()	jin	tatsu	thìn (drakonas)	2024
巳	sì (gyvatė)	sa	mi	tỵ (gyvatė)	2025
午	wǔ (arklys)	o	uma	ngọ (arklys)	2026
未	wèi (avis)	mi	hitsuji	mùi (ožka)	2027
申	shēn (beždžionė)	sin	saru	thân (beždžionė)	2028

Greta 12 metų ciklo egzistuoja su 10 „dangiškųjų ramščių“ (kin. 天干, pinyin: tiāngān), kurie susideda iš 5 elementų, juos derinant su In ir Jang filosofija. Kiekvienas elementas (ir spalva) kartojasi dvejus metus iš eilės.

	Dangaus ramstis	Kiniškai	Japoniškai		Korėjietiškai		Vietnamietiškai	In-Jang	Vušing
			On	Kun	Tarimas	Hangul
1	甲	jiǎ	kō (こう)	kinoe (木の兄)	gap	갑	giáp	jang	medis (mėlyna)
2	乙	yǐ	otsu (おつ)	kinoto (木の弟)	eul	을	ất	in
3	丙	bǐng	hei (へい)	hinoe (火の兄)	byeong	병	bính	jang	ugnis (raudona)
4	丁	dīng	tei (てい)	hinoto (火の弟)	jeong	정	đinh	in
5	戊	wù	bo (ぼ)	tsuchinoe (土の兄)	mu	무	mậu	jang	žemė (geltona)
6	己	jǐ	ki (き)	tsuchinoto (土の弟)	gi	기	kỷ	in
7	庚	gēng	kō (こう)	kanoe (金の兄)	gyeong	경	canh	jang	metalas (balta)
8	辛	xīn	shin (しん)	kanoto (金の弟)	shin	신	tân	in
9	壬	rén	jin (じん)	mizunoe (水の兄)	im	임	nhâm	jang	vanduo (juoda)
10	癸	guǐ	ki (き)	mizunoto (水の弟)	gye	계	quý	in

Taip atsiranda 60 metų ciklas, visada prasidedantis „Jang medžio (mėlynąja) žiurke“ (kin. 甲子, pinyin: jiǎzǐ). Paskutinis ciklas (pagal kinų kalendorių – 78-asis) prasidėjo 1984 m. ir baigsis 2043 m.

Eros

Pagrindinis straipsnis – nianhao.

Metų įvardijimas šešiasdešimtmečio ciklo ribose yra pakankamas matuojant žmogaus gyvenimą. Tačiau fiksuoti istorijai buvo reikalingi ilgesni laikotarpiai. Nors kiniška tradicija teigė, jog kalendorius buvo sukurtas imperatoriaus Huangdi valdymo 61 m. (2637 m. pr. m. e. pagal Grigaliaus kalendorių), jie neskaičiavo metų pagal šią erą.

Seniausiais laikais datoms užrašyti buvo naudojami valdovų valdymo metai: pvz., 2 Wuwang metai. Pirmasis, kuris įvedė devizų (nianhao) tradiciją buvo Han dinastijos imperatorius , kuris 140 m. pr. m. e. pradėjo erą 建元 Jianyuan („pradžios sukūrimas“). Nauji devizai buvo skelbiami atėjus į valdžią naujam imperatoriui, ar imperatoriaus valdymo metais.

Kinijoje devizų tradicija buvo nutraukta žlugus Čing dinastijai. Taivane pereita prie Respublikos eros, kuri prasidėjo 1911 m.

Šventės

Pagrindinis straipsnis – Tradicinės kinų šventės.

Tradicinės šventės (節 kin.: jié, viet.: Tết, jap.: setsu, kor.: jeol) Rytų Azijoje skaičiuojamos remiantis šiuo kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kai pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.

Japonija, kuri perėjo prie Grigališkojo kalendoriaus ir daugumą tradicinių švenčių skaičiuoja pagal jį, kartais pasiremia senuoju kalendoriumi.

Mėnulio ciklas	Saulės ciklas	Pavadinimas	Rašmenys	Kiniškai	Vietnamietiškai	Japoniškai	Korėjietiškai	2008	2009	2010	2011	2012
01.01		Kinų naujieji metai	春節	Chūnjié	Nguyên Đán (原旦)	Ganjitsu	Seollal	Vas 7	Saus 26	Vas 14	Vas 3	Saus 23
01.15			元宵	Yuánxiāo	Thượng Nguyên (上元)		Daeboreum	Vas 21	Vas 9	Vas 28	Vas 17	Vas 6
	04.04-05	Čingming	清明	Čīngmíng	Thanh Minh		Hansik	Bal 4	Bal 4	Bal 5	Bal 5	Bal 4
05.05		Drakono valčių šventė	端午	Duānwǔ	Đoan Ngọ	Dango	Dano	Birž 8	Geg 28	Birž 16	Birž 6	Birž 23
07.07		Tanabata	七夕	Qīxī	Ngày mưa Ngâu	Tanabata	Chilseok	Rugp 7	Rugp 26	Rugp 16	Rugp 6	Rugp 23
07.15			中元	Zhōngyuán	Trung Nguyên	Chūgen	Baekjung	Rugp 15	Rugs 3	Rugp 24	Rugp 14	Rugp 31
08.15		Rudens vidurio šventė	中秋	Zhōngqiū	Trung Thu		Chuseok	Rugs 14	Spal 3	Rugs 22	Rugs 12	Rugs 30
09.09			重陽	Chóngyáng	Trùng Cửu (重九)	Choyo	Jungyang	Spal 7	Spal 26	Spal 16	Spal 5	Spal 23
10.15			下元	Xiàyuánjié	Hạ Nguyên			Lapk 12	Gruo 1	Spal 16	Lapk 10	Lapk 28
	12.21-22	Žiemos saulėgrįža	冬至	Dōngzhì		Toji	Dongji	Gruo 21	Gruo 21	Gruo 22	Gruo 22	Gruo 21
12.23		šventė	謝灶	Xièzào	Táo Quân (竈君)			Saus 31	Saus 19	Vas 7	Saus 27	Saus 17

1. The Twenty-Four Solar Terms, knowledge in China of time and practices developed through observation of the sun’s annual motion