Tradicinės kinų šventės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

節 (节)
Kin.:	Jié
Jap.:	Setsu
Kor.:	Jeol (절)
Viet.:	Tết

Tradicinės kinų šventės (kin. 節, pinyin: jié) – švenčių rūšis, susiformavusi Kinijoje, kuri remiasi tradiciniu kinų kalendoriumi ir susijusi su , mitologija bei filosofija.

Nepaisant to, kad jos Vakaruose vadinamos kinų šventėmis, taip pažymint jų kilmę, jų tradicija paplitusi dideliame kultūrinės Rytų Azijos regione (Sinosferoje): be Kinijos jos švenčiamos taip pat Korėjoje, Vietname, Japonijoje, nors atskirose šalyse šventimo tradicijos skiriasi, ir švenčiamos ne visos. Tuo jos primena krikščioniškas šventes, paplitusias visame Krikščionškosios Vakarų civilizacijos areale.

Greta Tradicinių kiniškų švenčių kiekvienoje Rytų Azijos valstybėje švenčiamos ir kitos, nacionalinės, šventės, kurios į šį sąrašą neįeina.

Sąrašas

Švenčių datos apskaičiuojamos remiantis kinų kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kuomet pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.

Mėnulio ciklas	Saulės ciklas	Pavadinimas	Rašmenys	Kiniškai	Vietnamietiškai	Japoniškai	Korėjietiškai	Pastabos
01.01		Kinų naujieji metai	春節	Chūnjié	Nguyên Đán (原旦)	Ganjitsu	Seollal	Svarbiausia metų šventė, susijusi su ypač turtingomis tradicijomis ir papročiais
01.15			元宵	Yuánxiāo	Thượng Nguyên (上元)		Daeboreum	Žibintų festivaliu užbaigiamos Naujųjų metų šventės. Valgomi tangyuan, vyksta .
02.02			龙抬头	Lóng táitóu	(nešvenčiama)	(nešvenčiama)	(nešvenčiama)	Švarinami namai
	04.04-05	Čingming	清明	Čīngmíng	Thanh Minh	(nešvenčiama)	Hansik	Artimųjų kapų lankymas
03.03			上巳	Shàngsì	Hàn thực	Joshi
05.05		Drakono valčių šventė	端午	Duānwǔ	Đoan Ngọ	Dango	Dano	Vyksta drakono valčių lenktynės
06.06			洗晒	Xǐshài		(nešvenčiama)
07.07		Tanabata	七夕	Qīxī	Ngày mưa Ngâu	Tanabata	Chilseok	Meilės diena, pažymint legendą apie Jaučiaganį ir Audėją
07.15			中元	Zhōngyuán	Trung Nguyên	Chūgen	Baekjung	Mirusiųjų dvasių išsiuntimas į protėvių pasaulį, palydint ugnimi
08.15		Rudens vidurio šventė	中秋	Zhōngqiū	Trung Thu	Tsukimi (月見)	Chuseok	Stebimas rudens mėnulis, prisimenant deivę . Valgomi mėnulio pyragėliai.
09.09			重陽	Chóngyáng	Trùng Cửu (重九)	Choyo	Jungyang	Kopiama į kalnus, paminimi mirusieji
10.15			下元	Xiàyuán	Hạ Nguyên	(nešvenčiama)	(nešvenčiama)	Vandens dievo pagarbinimas
	12.21-22	Žiemos saulėgrįža	冬至	Dōngzhì		Toji	Dongji	Šeimų susirinkimai, pasnikas, protėvių pagerbimas.
12.08			腊八	Làbā				Budos paminėjimas
12.23		šventė	謝灶	Xièzào	Táo Quân (竈君)			Šventė, skirta pagarbinti Virtuvės dievą, kuris atneša klestėjimą ir turtus.

Regioniniai skirtumai

Skirtingose Rytų Azijos šalyse ir regionuose yra išryškinamos skirtingos šventės, jų tradicijos ganėtinai skiriasi. Kai kurios jų tampa nedarbo dienomis.

Japonijoje be Naujųjų metų nuo Edo laikotarpio buvo ypatingai pažymimos 5 šventės, vadintos sekku: 03.03 Šangsi (joshi) šventė (dar vadinama Hina-matsuri), 05.05 Drakono valčių (dango) šventė, sutampanti su nedarbo diena, 07.07 Tanabata, 09.09 ir 01.07 .

Taip pat skaitykite

• Kinijos Respublikos šventės
• Japonijos šventės

Tradicinės Rytų Azijos šventės
Naujieji metai (01.01) · (01.15) · (02.02) · Čingming · (03.03) · Duanwu (05.05) · (06.06) · Čiši (07.07) · (07.15) · Rudens vidurio šventė (08.15) · (09.09) · (10.15) ·  · (12.08) · (12.23)
Dar žiūrėti:  · Taivano šventės · Japonijos šventės ·  ·  ·