Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Hangul

Tipas	abėcėlė
Naudojamas kalbose	korėjiečių kalba
Rašymo kryptis	iš viršaus į apačią / iš kairės į dešinę
Laikotarpis	1443 m. - dabar.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	neišaiškinta
Dukterinės sistemos	nėra

Hangul (korėjietiškas užrašymas 한글, reikšmė: han tautos (t. y. korėjiečių) raštas arba puikusis raštas) – Korėjoje naudojama fonografinė – skiemeninė abėcėlė, skirta užrašyti korėjiečių kalbai. Pietų Korėjoje naudojama kartu su kiniškomis (handža), o Šiaurės Korėjoje yra visiškai jas išstūmusi.

Sukūrimas ir raida

Hangul buvo sukurtas XV a. karaliaus Sejong (kuris pats buvo lingvistas) įsakymu. Prie šio projekto dirbo daugybė to meto mokslininkų, nes buvo suvoktas tokių rašmenų reikalingumas. Mat iki tol korėjiečių kalbos užrašymas buvo gana problemiškas: nors nuo seno naudoti kiniški hieroglifai, Korėjoje vadinami hanja, kaitomų gramatinių galūnių, pagalbinių korėjietiškos kilmės žodelių užrašymas nebuvo suvienytas. Iki tol egzistavusi savotiška abėcėlė to nebuvo tobula ir ne visada tiko užrašyti norimiems garsams.

1443 m. po ilgų kalbos tyrinėjimų gimė hangul (senasis pavadinimas onmun), kuris iš pradžių naudotas daugiau rūmų gyvenime ir į plačiąją visuomenę neišėjo. Visgi XVIII a atsirado pirmieji literatūros kūriniai, naudojantys hangul, ir ši abėcėlė labai stipriai išpopuliarėjo. 1894 m. šalyje įvykdžius reformą, hangul tapo oficialiu raštu, kuriuo, drauge su kinų hieroglifais, buvo leista rašyti. Liaudyje ši abėcėlė taip paplito, kad kinų pradėtos užmiršti.

Korėjai išsivadavus iš Japonijos, 1949 m. Šiaurės Korėjoje priimtas rašymas vien tik hangul, o Pietų Korėja paskelbė pereinamąjį laikotarpį: šiuo metu kiniškos kilmės žodžiams naudojami kiniški hieroglifai handža, o korėjietiškos – hangul. Nors hieroglifų visiškai atsisakyti buvo planuota 2020 m., hanja tradicijos vis dar yra stiprios.

Rašto sandara

Pagrindiniai hangul balsiai ir priebalsiai (pagal reformuotą romanizaciją), iš kurių sudaromi skiemenys. Egzistuoja ir jų vedinių

Hangul pagrindą sudaro labai paprasti, schematiški simboliai – jamo (字母), atspindintys pagrindinius korėjiečių kalbos balsius ir priebalsius. Tačiau šie ženklai nenaudojami savarankiškai, o visada jungiami į skiemenis po du, tris ar daugiau. Tokiu būdu vienas skiemuo sudaro pagrindinį vizualinį ir fonetinį rašto elementą, dėl ko ši rašto sistema yra fonografinė – skiemeninė.

Skiemenį sudaro trys dalys: priebalsis, balsis, ir baigiamasis priebalsis, vadinamasis pačim, kuris gali būti ir praleistas. Tokiu atveju, jeigu skiemenyje netariamas pirmasis priebalsis (pvz.: skiemuo a), vietoj jo rašomas ženklas ㅇ[ng].

Galimi šie šeši ženklų išsidėstymo skiemenyje būdai, pasirenkami pagal tai, ar balsis vertikalus, ar horizontalus:

Balsis rašomas priebalsio dešinėje. Pvz.: 시 si, 가 ga;
Balsis rašomas priebalsio apačioje. Pvz.: 부 bu, 도 do;
Balsiai u, o, ue (šiuo atveju tariami w) rašomi po priebalsiu, o kitas balsis – dešinėje. Pvz.: 과 gwa, 왜 wae (netariamas ㅇ + o + ae).
Balsis rašomas priebalsio dešinėje, o apačioje rašomas pačim. Pvz.: 산 san, 경 gyeong;
Priebalsis, balsis ir pačim išsidėsto vienas po kito. Pvz.: 울 ul, 충 chung, 국 guk;
Keturių dalių skiemuo, išsidėstantis kaip trečias variantas, bet apačioje dar rašomas pačim. Pvz.: 광 gwang, 원 won (netariamas ㅇ + u + eo + n);

Svarbu pažymėti, kad priebalsis, atsidūręs pačim vietoje, dažnai suduslėja. Tokiu būdu g virsta į k, d – į t, r – į l, ir t. t. Suduslėjimas gali būti ir žodžio pradžioje.

Egzistuoja ir daugiau hangul taisyklių, ypač susijusių su korėjiečių kalbos gramatika ir sudėtingais garsų susiliejimo principais.