Kietas kūnas

Kietasis kūnas – viena iš medžiagos būsenų (kitos yra skystis ir dujos).

Insulinas kristalo formos kietasis kūnas

Ši būsena yra apibūdinama pagal struktūrinį kietumą ir pasipriešinimą formos arba tūrio pokyčiams. Priešingai negu skystis, kietasis kūnas neteka, kad įgautų indo formą, kuriame jis yra, nei nesiplečia ir neužpildo viso tūrio kaip tai daro dujos. Atomai kietajame kūne turi tarpusavyje tvirtą ryšį, sudaro gardelę, kuri gali būti taisyklinga, pvz., ledas arba netaisyklinga – .

Kietųjų kūnų klasės

Ryšiai tarp atomų kietajame kūne gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, natrio chlorido kristalai (paprastoji druska) yra sudaryta iš joninės formos natrio ir chloro, kurie yra kartu dėl joninio ryšio. Deimante arba silicyje atomai dalinasi elektronais ir suformuoja kovalentinius ryšius. Metaluose elektronai yra pasidalinami per metališkąjį ryšį. Kai kurie kietieji kūnai, dažniausiai organiniai junginiai laikosi kartu dėl . Skirtumus tarp kietųjų kūnų apsprendžia juose esančios sąveikos.

Metalai

Pagrindinis straipsnis – Metalai.

Metalai paprastai yra stiprūs, tankūs ir geri elektros ir šilumos laidininkai.

Mineralai

Pagrindinis straipsnis – Mineralai.

Įvairių mineralų kolekcija

Mineralai yra natūraliai randami kietieji kūnai, kurie susidarė dėl geologinių procesų, kurie vyko esant aukštam slėgiui. Kad kietasis kūnas būtų laikomas tikruoju mineralu jis turi turėti kristalinę struktūrą.

Keramika

Keraminiai kietieji kūnai yra sudaryti iš neorganinių junginių, dažniausiai cheminių elementų oksidų. Jie yra chemiškai inertiški ir dažnai atlaiko cheminę eroziją rūgštinėse ar kaustinėse aplinkose. Keramika taip pat paprastai gali atlaikyti aukštas temperatūras nuo 1000 iki 1600 °C (1800 to 3000 °F).

Organiniai junginiai

Medis

Pagrindinis straipsnis – Medis.

Medis yra natūrali organinė medžiaga, sudaryta iš celiuliozės skaidulų, kuriose yra įtvirtintas ligninas.

Šaltiniai

1. Fizikos terminų žodynas : lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis / Vilius Palenskis, Vytautas Valiukėnas, Valerijonas Žalkauskas, Pranas Juozas Žilinskas. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007