Kicuvatna

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kilikija (gr. Κιλικία, asir. Khilikku, arm. Կիլիկիա) – istorinė sritis (senovės ir viduramžių karalystė, taip pat Hetitų imperijos, Romos ir kt. valstybių provincija) Mažosios Azijos pietryčiuose; vakaruose ribojasi su Pamfilija, šiaurėje – su Kapadokija. vadinta Adanija ir Kicuvatna.

Mažosios Azijos istorinis regionas Kilikija (Κιλικία)
Šalis	Pietų Turkija
Tautos	luviai
Valstybės	Kicuvatna (iki XIV a. pr. m. e.) Kilikija ir Kuė (XII a. pr. m. e.–546 m. pr. m. e.) Kilikijos Armėnija (XI–XIV a.)
Miestai	Tarsas
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, , Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Geografija

Kilikijos istorinis regionas apima Mažosios Azijos pusiasalio pietrytinę dalį, jo pietinius krantus skalauja Viduržemio jūra. Nuo kitų Mažosios Azijos regionų Kilikiją skiria Tauro kalnai, – ši aplinkybė jau senovėje sąlygojo Kilikijos uždarumą ir kultūrinį savitumą.

Pradedant helenistiniu laikotarpiu Kilikija skirstyta į dvi sritis. Kilikijos vakarinė dalis ilgai vadinta Kilikia Trachea (šiai sričiai būdinga „dantyta“ jūros pakrantė su daugeliu nedidelių uostelių, tapusių puikiu prieglobsčiu senovės piratams), o rytinė – Kilikia Pedias (pastarosios Kilikijos dalies būdingiausi bruožai yra dideli jūrų uostai ir derlingos lygumos.

Istorija

Adanija ir Kicuvatna

II tūkst. pr. m. e. Kilikijos teritorijoje susikūrė jūrinė valstybė, kurios svarbiausias miestas buvo Adana (Hetitų vadinama Adanija). Spėjama, kad ji buvo apgyvendinta luvių tautos. XVI a. pr. m. e. pradžioje hetitai šiaurėje kūrė savo galingą imperiją, ir užkariavimų metu prijungė ją prie savo valstybės kartu su Sirijos miestais-valstybėmis.

Tačiau po hetitų valdovo nužudymo, Adanija vėl atsiskyrė, ir čia gana greitai įsigalėjo huritai. Nuo tada asirų ir hetitų šaltiniai mini valstybę Kicuvatna (Kizzuwatna), kuri tapatinama su Kilikijos teritorija. Čia gyveno susimaišę luviai ir huritai. Jos sostinė buvo Kummani, įkurta aukštai kalnuose, valstybės šiaurėje.

Kicuvatna klestėjo dėka prekybinių kelių, kurie ėjo per jos teritoriją. Tiek kultūriškai, tiek geografiškai būdama tarp Hetitų valstybės, II tūkst. pr. m. e. viduryje ji tapo svarbia strategine karalyste permaininguose santykiuose tarp hetitų karalystės ir Mitanijos. Iš pradžių ji palaikė hetitų pusę, vėliau – Mitanijos.

1380 m. pr. m. e. hetitų valdovas Arnuvandas užkariavo Kicuvatną, kuri XIV a. pr. m. e. viduryje sukilo, tačiau vėl buvo prijungta prie Imperijos.

Kilikijos ir Kuės karalystės

Po Hetitų imperijos žlugimo Kilikija vėl galėjo vystytis savarankiškai. Šioje teritorijoje susiformavo dvi karalystės. Vakaruose atsirado valstybė, asirų kalba įvardinama Khilikku, o rytuose – Kuė, su sostine Adana. Šios dvi valstybės klestėjo toliau.

Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai

Apie 540 m. pr. m. e. Achemenidų imperija užėmė Kilikiją ir įsteigė to paties pavadinimo . Joje buvo palikta paveldima karalių valdžia, tačiau satrapija turėjo mokėti kasmetinę duoklę.

Užkariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Kilikija buvo prijungta prie Makedonijos imperijos. Po Aleksandro mirties Likija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. – Ptolemėjų Egiptui. Tačiau šie ilgainiui neteko įtakos Kilikijoje, ir ši absorbuota į Seleukidų imperiją.

Tačiau Seleukidai valdė tik rytinę Kilikijos dalį, o vakarinė Kilikija buvo visiškai nekontroliuojama. Ji tapo antikos piratų prieglobsčiu. Maža to, 83 m. pr. m. e. į teritoriją įsiveržė Armėnijos valdovas , kuris 10-čiai metų prijungė Kilikiją prie Didžiosios Armėnijos. Romos imperijai iš pradžių užėmus vakarinę Kilikiją, Pompėjus 67 m. pr. m. e. sutramdė piratus, o 64 m. pr. m. e. sujungė abi dalis, suformuodamas Kilikijos provinciją.

Islamiškasis, Bizantiškasis ir armėniškasis laikotarpiai

VII a. Kilikija buvo užkariauta arabų ir prijungta prie Kalifato. IX a. Bizantijos imperija susigrąžino šį regioną. Siekdami išguiti islamą, Bizantijos imperatoriai skatino krikščioniškų tautų apgyvendinimą Kilikijoje, ir tarp tų tautų aktyviausi buvo armėnai, kurie sparčiai apgyvendino Kilikiją ir Kapadokiją.

XI a. Bizantijos imperijai nusilpus, armėnai šiose vietose sukilo ir įkūrė savo nepriklausomą valstybę Kilikijos Armėniją, valdomą Rubenidų dinastijos. Ši valstybė išsilaikė iki XIV a.