Keturvalakių koplyčia

54°33′5.41″ š. pl. 23°9′59.24″ r. ilg. / 54.5515028°š. pl. 23.1664556°r. ilg. / 54.5515028; 23.1664556

Keturvalakių koplyčia
Savivaldybė	Vilkaviškio rajonas
Gyvenvietė	Keturvalakiai
Adresas	Liepų g. 47A
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1861 m.
Stilius	romantizmas

Keturvalakių koplyčia – koplyčia, esanti Keturvalakiuose, Vilkaviškio rajone. Ji stovi miestelio centre, šalia Keturvalakių bažnyčios, buvusio šventoriaus pietrytiniame kampe. Išlikęs šventoriaus akmeninės tvoros fragmentas. Statinys turi išliekamąją architektūrinę ir istorinę vertę – 1996 m. buvo įtrauktas į LR Kultūros paveldo registrą.

Akmenų mūro koplyčią senosios bažnyčios šventoriuje 1861 m. už savo lėšas pastatė klebonas kunigas Juozapas Šipaila. Koplyčios rūsyje palaidoti dar du Keturvalakių parapijos kunigai.

Istorija

1845 (ar 1946) m. Virbalio klebonas J. Šipaila buvo atkeltas į Keturvalakius pavaduoti sergančio klebono kunigo Felicijono Radzinskio. Pastarajam mirus 1857 m. paskirtas Keturvalakiuose klebonauti. Pasižymėjo aktyvia veikla: pastatė naują varpinę, kapines aptvėrė nauja akmenine tvora, bažnyčios šventoriuje savo lėšomis pastatė koplyčią su altoriumi ir rūsiu, kurį jis skyrė sau mirus palaidoti. Česlova Vosylienė kraštotyros leidinyje „Vilkaviškio rajono Keturvalakių parapijos istorija“ mini, jog J. Šipaila į Lenkų banką buvo padėjęs 150 rublių indėlį, kurio procentai turėjo būti panaudoti koplyčios tvarkymui ateityje. 1879 m. jis ir buvo pirmasis, palaidotas šios koplyčios rūsyje. Vėlesniais metais į rūsį buvo perlaidoti ankstesnių klebonų kunigų Andriaus (Andrejaus) Adeikos ir Felicijono Radzinskio palaikai.

Architektūra

Romantizmo bruožų turinti koplyčia yra kvadratinio plano, vienos patalpos, su laidojimo rūsiu. Keturšlaitis stogas uždengtas lakštine skarda. Pastogę juosia raudonų plytų profiliuotas karnizas. Įrengtos smailėjančios arkos formos langų angos, stačiakampių durų su segmentine sąrama anga, kurios papuoštos raudonų plytų profiliuotais, laužyto kontūro apvadais. Įstatytos dvivėrės medinės durys su metaliniais vyriais ir apkaustais. Rūsys suręstas iš lauko riedulių, įrengta skliautinė raudonų plytų rūsio perdanga.

Paminėtinas ypatingas ornamentuotas geležinis kryžius, vainikuojantis koplyčios stogą. Jis apie 1,5 m aukščio, įstatytas į daugiabriaunį kupoliuką. Šis kryžius buvo perkeltas iš senosios XVIII a. statytos Keturvalakių koplyčios. Dailės istorikė Gražina Marija Martinaitienė teigia, kad popiežių Klemenso XIII ir Klemenso XIV senajai koplyčiai buvo suteikta tam tikrų malonių. Tai matyti ornamentuotame kryžiuje, kuris paženklintas popiežių (šv. Petro įpėdinių) simboliu - dviem sukryžiuotais raktais.

Palaidojimai

• Juozapas Šipaila (1799–1879). Nuo 1824 m. buvo Virbalio parapijos vikaras (trumpai - 1830 m. Aukštosios Panemunės parapijos vikaras), 1846–1853 m. – Keturvalakių parapijos administratorius prie klebono F. Radzinskio ir po jo mirties. 1863–1879 m. šios parapijos kuratas (klebonas). Turėjo kanauninko titulą.
• Felicijonas Radzinskis (1775–1854). Kunigu įšventintas 1802 m. 1808 m. buvo Kalvarijos parapijos vikaras. 1810 m. dirbo Ūdrijos parapijoje, 1818 m. Liudvinavo parapijos vikaras, 1821-1854 m. buvo Keturvalakių parapijos kuratas.
• Andrejus Adeika (Odejko, ?–1823).1798 m. jis jau 17 metų buvo Keturvalakių klebonu. 1805-1818 m. „elenchuose“ nurodomas kaip Keturvalakių parapijos kuratas, 1821 m. – emeritas.

Šaltiniai

1. „Objekto Nr. 1760 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
2. Česlova Vosylienė. Vilkaviškio rajono Keturvalakių parapijos istorija. 1613-1982 metai. Lietuvos kraštotyros draugija, Vilkaviškio sk., 1993, p. 4, 12, 92
3. Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XXI a. Juozapas Šipaila
4. Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XXI a. Felicijonas Radzinskis
5. Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XXI a. Andrejus Adeika