Lietuvos kraštotyros draugija

Lietuvos kraštotyros draugija – Lietuvos visuomeninė organizacija, įkurta 1961 m. Vilniuje.

Veikla

Pagrindinė draugijos veikla – krašto tyrimas, visuomeninė muziejininkystė ir leidyba, 1989 m. atsisakyta paminklosaugos. Sovietmečiu draugijos veikla buvo varžoma, politizuota. 1990 m. priimta nauja darbo programa ir įstatai, atnaujinti 2006 m.

Metodiškai draugijai vadovauja ir jos veiklą koordinuoja Centro taryba Vilniuje. Draugija turi daugiau kaip 8000 (2006 m.) narių ir jaunųjų kraštotyrininkų. Kraštotyrininkai yra parengę daugiau kaip 9000 įvairios tematikos rankraštinių rinkinių. 2580 darbų yra Lietuvos kraštotyros draugijos saugykloje Vilniuje, daugiau kaip 400 rinkinių perduota Istorijos instituto Etnografijos skyriui, 300 000 įvairios tautosakos žanrų vienetų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštynui.

Nuo 1963 m. kasmet rengiamos kompleksinės ekspedicijos, surinkta medžiaga publikuojama lokalinėse monografijose – išleista daugiau kaip 30 knygų. 1963–1990 m. ėjo leidinys „Kraštotyra“ (išleistos 25 knygos), nuo 1992 m. keturis kartus per metus leidžiamas almanachas „Mūsų kraštas“. Draugija globoja daugiau kaip 250 kraštotyrinių muziejų.

Pirmininkai

• Vytautas Jakelaitis – 1961–1971 m.;
•  – 1971–1979 m. visuomeninis;
• Leokadija Diržinskaitė-Piliušenko – 1985–1987 m. visuomeninis;
• Vanda Klikūnienė – 1971–1987 m. visuomeninis;
• Kazimieras Račkauskas – 1987–1990 m.;
• Irena Seliukaitė – 1990–2005 m.;
•  – 2005–2012 m.
• Libertas Klimka – nuo 2012 m.

Šaltiniai

1. Irena Seliukaitė. Lietuvos kraštotyros draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 217 psl.