Liudvinavas

Kitos reikšmės – Liudvinavas (reikšmės).

Liudvinavas
Liudvinavas
54°28′55″š. pl. 23°21′22″r. ilg. / 54.482°š. pl. 23.356°r. ilg. / 54.482; 23.356 (Liudvinavas)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Marijampolės savivaldybė
Seniūnija	Liudvinavo seniūnija
Gyventojų (2021)	843
Vikiteka	Liudvinavas
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Liudvinãvas Kilmininkas: Liudvinãvo Naudininkas: Liudvinãvui Galininkas: Liudvinãvą Įnagininkas: Liudvinavù Vietininkas: Liudvinavè
Istoriniai pavadinimai	rus. Людвиново, lenk. Ludwinów

Liudvinavas – miestelis Marijampolės savivaldybėje, 9 km į pietus nuo Marijampolės, prie kelio  182  Marijampolė–Liudvinavas–Krosna . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Tai stačiakampio plano miestelis. Stovi medinė Liudvinavo Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1730 m., perstatyta 1975 m.; joje yra dailės paminklų), veikia Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija, vaikų darželis, biblioteka, kultūros namai, pašto skyrius (LT-69022), pirminės sveikatos priežiūros įstaiga – Liudvinavo ambulatorija, hidroelektrinė. Vyksta Šv. Liudviko atlaidai, švenčiami kasmet paskutinį rugpjūčio mėnesio sekmadienį.

Įvažiuojant į miestelį

Senosios kapinės ant Liudvinavo ežero kranto

Etimologija

Iki XVIII a. pradžios vadinosi Trobomis, kurį laiką ir Sūduoniais. Dabartinį miestelio vardą suteikė didikas Liudvikas Konstantinas Pociejus, įkūręs gyvenvietę. Pavadinimas yra su priesaga -avas – Ludwinow randamas jau 1744 m. Alvito dekanato parapijų sąraše. Tačiau lieka neaišku, kodėl susiformavo pavadinimas Liudvinavas, o ne Liudvikavas. Kaip bebūtų, tai yra dvarininkinis vietovardis.

Geografija

Miestelis įsikūręs prie Šešupės ir Sūduonios santakos, įsiterpęs tarp Liudvinavo ir Paežerių ežerų bei Šešupės. Pietvakariuose telkšo Liudvinavo ežeras ir Paežerių ežeras, apylinkėse yra (110–127 m virš jūros lygio). Į šiaurės rytus nuo miestelio įkurtas Dovinės vingio parkas Šešupės vingyje, jame įrengta lauko treniruoklių zona, futbolo aišktė, teniso kortai.

Istorija

Į pietvakarius nuo Liudvinavo yra Liudvinavo piliakalnis. Punios girioje buvusi medžiotojų sustojimo ir nakvynės vieta iki XVIII a. pradžios vadinosi Trobomis (kurį laiką ir Sūduoniais). Vėliau čia kūrėsi kaimas, kurį miesteliu pertvarkė didikas, Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos didysis etmonas Liudvikas Konstantinas Pociejus.

Po 1717 m. pastatyta pirmoji Liudvinavo bažnyčia. 1719 m. sausio 14 d. didikas išrūpino miesto teises, kurios pakartotos 1746 m. ir 1757 m., įkurtas . 1776 m. miesto savivalda panaikinta. Pakartotinai 1791 m. lapkričio 10 d. laisvojo miesto teises ir herbą suteikė Stanislovas Augustas, tačiau 1792 m. vasarą pasikeitus politinei padėčiai savivalda ir herbas vėl panaikinti. 1870 m. Liudvinavas neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje tai gyvenvietė Kalvarijos apskrityje, valsčiaus ir parapijos centras.

Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1908 m. joje įsteigta biblioteka-skaitykla. 1905 m. gruodžio mėn. Liudvinavo gyventojai išvaikė valsčiaus rusišką administraciją. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1911–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestelis sudegė. Apie XX a. pradžios Liudvinavą rašyta taip:

Mažas miestelis, – anksčiau buvo daug didesnis buvęs, net su trisdešimčia karčemų, jomarkais ir magdeburgijomis, – o tada su šiaudinėmis sodybomis, tik centre prie plento su keliais pirklių mūreliais ir naujai statoma prie bažnyčios mūrine mokykla. Kazys Boruta

1939 m. rugpjūtį pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas nustatė, kad Liudvinavas kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą „draugystės“ sutartį, beveik visa Lietuva atiteko SSRS įtakos zonon, tačiau Liudvinavas (kaip ir Kapčiamiestis, Vilkaviškis) išliko Vokietijos zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko.

1941 m. rugsėjo mėn. Marijampolėje nužudyti Liudvinavo žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. balandžio 27 d. saugumiečiams apsupus štabo bunkerį Liudvinavo valsčiuje susisprogdino štabo viršininkas V. Vabalas (slap. Kunigaikštis), globos poskyrio viršininkas A. Pečiulis (Baritonas) ir ryšininkė J. Senkutė (Pušelė). 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 16 Liudvinavo gyventojų. 1950–1995 m. apylinkės centras ir 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė metalo dirbinių gamyklos „Pasaga“ cechas.

1986–2006 m. pastatyti kultūros namai, biblioteka. Iki 1944 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1954 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1954 m. vidurinė, dab. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija; veikia mokyklos muziejus.2001 m. patvirtintas dabartinis Liudvinavo herbas.2019 m. Liudvinavas buvo mažoji Lietuvos kultūros sostinė Marijampolės apskrityje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a.	Punios seniūnija
1795–1807 m.	Liudvinavo valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis	Balstogės departamentas	Prūsijos karalystė
1807–1815 m.	?	?	Varšuvos kunigaikštystė
1837–1867 m.	?	?	Augustavo gubernija	Rusijos imperija
1867–1915 m.	Liudvinavo valsčiaus centras	Kalvarijos apskritis	Suvalkų gubernija
1919–1950 m.		Marijampolės apskritis
1950–1953 m.	Liudvinavo apylinkės centras	Kapsuko (Marijampolės) rajonas	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2000 m.	Liudvinavo seniūnijos centras	Marijampolės rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis
2000–		Marijampolės savivaldybė

Etnokultūra

Rusų kalbininkai Filipas Fortunatovas ir Vsevolodas Mileris kartu 1872 m. išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį iš Liudvinavo apylinkių. Jie taip pat apibūdino kai kurias tarmės ypatybes.

Sportas

Miestelyje yra BC Liudvinavas krepšinio komanda, kuri 2012 m. Marijampolės krepšinio mėgėjų lygoje (MKML) iškovojo 2 vietą.

Miestelio parke veikia teniso kortai, kuriuose vyksta teniso turnyrai. Taip pat organizuojami krepšinio turnyrai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1827 m.	1865 m.	1888 m.	1896 m.*	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
312	1 138	1 619	2 016	1 340	1 098	753	824	840
1979 m.^sur.	1980 m.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
973	1 090	1 068	977	1 055	966	843	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Adomas Grinevičius (1845–1932), kunigas, knygnešys
• (1870–1947), knygnešys, švietėjas, Liudvinavo viršaitis.
• Juozas Matulaitis (1869–1964), farmacininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys
• Mečislovas Vasiliauskas (1877–1957), pedagogas, vadovėlių autorius
• Juozas Akelaitis (1880–1949), valstietis, knygnešys
• (1892–1940), kunigas
• Birutė Kasperavičienė (1926–1976), urbanistė
• Marija Eidukevičienė (g. 1946), geografė, habilituota fizinių mokslų daktarė
• (1808–1878), bajoras, vaitas (Liudvinavo valčiaus valdytojas).
• Vydas Baravykas (g. 1950), agronomas, politinis veikėjas
• Petras Vaitiekūnas (g. 1953), diplomatas, užsienio reikalų ministras
• Liudvinavo apylinkėse gimė rašytojas Kazys Boruta (1905–1965). Jis labai žavėjosi šiuo miesteliu ir mėgdavo sakyti: „Liudvinavas – gražiausias pasaulyje miestas. Niekur kitur taip gerai nesijaučiau“.

Galerija

• Gatvė
• Tvenkinys
• Gatvė per Sūduonią
• Pėsčiųjų tiltas (buv. automobilių tiltas)
• Parkas prie Šešupės
• Nuoroda į K. Borutos tėviškę

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Людвиново. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18 (35) : Лопари — Малолетние преступники. С.-Петербургъ, 1896., 220 psl. (rus.)
3. Liudvinavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-09-01).
4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 126–127
6. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
7. Ludwinów (29). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 475 psl. (lenk.)
8. Liudvinavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 510 psl.
9. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=131031
10. . marijampole.lt. 2015-11-11. Suarchyvuotas originalas 2015-09-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-10.
11. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Algimantas Miškinis ir kt. Liudvinavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 637
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Liudvinavas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 202 psl.

Nuorodos

• Liudvinavas žemėlapiuose 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		MARIJAMPOLĖ – 10 km NETIČKAMPIS – 3 km
	Avikilai – 4 km		Kūlokai – 4 km
		Užgiriai – 3 km	ŽELSVA – 7 km Krosna – 18 km