Karlas Ragnaras ölleris suom Karl Ragnar öller šved Karl Ragnar öller 1893 m liepos 6 d Lahtyje 1960 m gruodžio 22 d Hel

Karlas Ragnaras Ölleris, suom. Karl Ragnar Öller, šved. Karl Ragnar Öller (1893 m. liepos 6 d. Lahtyje – 1960 m. gruodžio 22 d. Helsinkyje) – Suomijos švedakalbis rašytojas ir vertėjas, kultūros veikėjas ir Lietuvos garbės konsulas.

Biografija

Gimė ir augo švedo ir suomės šeimoje. Studijavo filologiją Grenoblio universitete, 1916–1917 m. dirbo Prancūzijos konsulate Helsinkyje. Vėliau darbavosi draudimo srityje, turizmo agentūroje ir kitur. 1923 m. apgynė filosofijos daktaro laipsnį iš suomių literatūros istorijos, 1922–1924 m. buvo renkamas Naujosios filologijos draugijos sekretoriumi.

1922 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje pasiuntinybėje Helsinkyje kaip ELTOS atstovas – suomių spaudai teikdavo informacinius pranešimus. 1923 m. atstovybės vadovas Ignas Šeinius kartu buvo paskirtas ir ambasadoriumi Švedijai, todėl turėjo persikelti reziduoti į Stokholmą. Ragnaras Ölleris liko tvarkyti pasiuntinybės reikalus ir 1925 m. buvo paskirtas Lietuvos garbės konsulu Suomijoje. Nuo 1927 m. visus konsulinius reikalus tvarkydavo savo bute, kanceliarinės išlaidos jam būdavo padengiamos.

Atstovaudamas Lietuvos Respubliką didelį dėmesį skyrė kultūrinių ryšių su gimtąja šalimi stiprinimui. 1924 m. buvo organizuotas choro „Suomen Laulu“ gastrolės, o 1925 m. – žurnalistų viešnagė Lietuvon. Be to, 1926 m. Kaune lankėsi Helsinkio aukštųjų mokyklų profesorių delegacija, 1931 m. – suomių mokytojai. R. Öllerio iniciatyva įvyko Suomijos šaulių organizacijos (suom. Suojeluskunta) vadovo Lauri Malmbergo vizitas į Kauną, į varžybas abiejuose šalyse nuo 1933 m. važiuodavo lietuvių ir suomių sportininkai. 1934 m. Suomijoje buvo išleistas iliustruotas kelionių vadovas po Lietuvą. Teko globoti ir lietuvius, besimokančius jūreivystės mokyklose. Savo veiklą jis derino su kitais garbės konsulais Vyborgo ir Turku miestuose.

Darbo kiek sumažėjo, kai 1929 m. Lietuvos ambasadoriumi į Helsinkį buvo paskirtas Jonas Aukštuolis, rezidavęs Taline. Kultūrinį šalių bendradarbiavimą taip pat skatino 1931 m. įkurta Suomių–lietuvių draugija, kurios pirmininku buvo išrinktas Augustas Robertas Niemis, o pavaduotoju – Ragnaras Ölleris. Draugija veikė iki 1944 m. pabaigos, jos veikla buvo nutraukta pareikalavus TSRS vadovybei.

1939 m. Helsinkyje paskutinį kartą buvo iškilmingai minima Vasario 16–oji. Netrukus prasidėjo Žiemos karas, o Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministerija 1940 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu garbės konsulatą likvidavo. Antrojo pasaulinio karo metais R.Ölleris dar padėjo pabėgėliams iš Lietuvos, o konsulato archyvą perdavė Švedijos lietuviams. Dalį asmeninių dokumentų išsaugojo brolio sūnus ekonomikos docentas Larsas–Erikas Ölleris.

Nuo ketvirtojo dešimtmečio pabaigos R.Ölleriui teko užsiimti ūkine veikla: jis turėjo perimti žmonos Evos Margaretos tėvui Leonardui Lindelöfui priklausiusią mašinų gamyklą. 1938 m. jis tapo direktoriaus pavaduotoju, o 1943 m. – vadovu. 1950 m. pardavė mašinų gamyklos akcijas ir išėjo į užtarnautą poilsį.

Kūrybinė veikla

Literatūrinė Ragnaro Öllerio veikla buvo itin intensyvi – Sten Söderskär slapyvardžiu ir savo vardu parašė bei išleido dvidešimt keturis romanus, pjeses. Nemaža kūrybos dalis skirta Lietuvai – suomių mokytojų kelionės į Kauną progą 1926 m. išspausdino leidinį apie švietimo reformas Lietuvos Respublikoje, tais pačiais metais pasirodė jo knyga apie Joną Basanavičių.

Tobulai mokėdamas lietuvių kalbą, R.Ölleris į švedų kalbą išvertė Lietuvos rašytojų noveles ir 1940 m. kartu su Nilsu Bohmanu jas išleido. Jo iniciatyva 1938 m. Kaune pasirodė jaunųjų šiauriečių rašytojų antologija „Šeši suomiai“ (vertė Jonas Šimkus).

Dideli R.Öllerio nuopelnai ir suomių kinematografijai. 1921 m. jis įkūrė žurnalą švedų ir suomių kalbomis „Filmiaitta“ ir buvo jo redaktoriumi. 1925–1927 m. redagavo švediškai leistą „Filmrevyn“, 1928–1932 m. – suomišką „Elokuvą“ (liet. „Kinas“). Jis iniciavo Suomijos filmų archyvo įsteigimą, 1935–1946 m. buvo Valstybinės kino komisijos narys.

Bibliografija

Ragnaro Öllerio vardu:

Ett kvarts sekel av vårt litterära liv 1828–1853: 1: Poesin, väitöskirja. Söderström, Helsingfors, 1920
Theodor Clásen, 1922
Marssvalan och andra noveller. Schildt, Helsingfors, 1923
Liettuan koulutoimi: katsaus sen historialliseen kehitykseen ja nykyiseen tilaan. Tekijä, Helsinki, 1926
Tohtori Jonas Basanavičius: Liettuan kansallisen herätyksen johtaja. Eripainos Helsingin Sanomain numerosta marrask. 28 p:ltä 1926. Tekijä, Helsinki, 1926
Antti Juhana Mustonen: pohjoiskarjalainen suurliikemies 1810–1877. Tekijä, Helsinki, 1927
Suomen liikemaailman miehiä / Affärsvärldens män i Finland 1; toim. Eino Jauri, Ragnar Öller, B. Taulamo. Kustannusliike Suomen kauppa ja teollisuus, Helsinki, 1928
Litauiska noveller: ett urval av modern litauisk novellkonst: till svenska av Ragnar Öller och Nils Bohman. Vepe förlag, Stockholm, 1940
Lindelöfin konetehdas 1886–1946: helsinkiläisen työpajan vaihtelevat kohtalot kuuden vuosikymmenen aikana / Lindelöfs maskinfabrik 1886–1946: en Helsingforsverkstads skiftande öden under sex årtionden. Lindelöfin konetehdas, Helsinki, 1945
Pakistanin moskeijat, islamilaisen rakennustaiteen mestariteoksia. / Suomi-Pakistan yhdistys, Helsinki, 1959

Steno Söderskärio vardu:

Den stora sensationen: pjäs i en akt. Amatörteatern 13. Fritzes bokförlag, Stockholm 1931, 2. uppl. 1933
Amor på sällskapsresa: komedi i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 32. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1932
Ultimatum: diplomatiskt mellanspel i tre akt. Borgåbladets teaterbibliotek 39. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1933
Hjälte för en dag: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 45. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1934
Jämlikhet: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 50. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1934
Draksådd: pjäs i en akt. Borgåbladets teaterbibliotek 67. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1936
Romanpristävlingen. Helsingfors, 1936
En sparv i paradis: en händelse i två scener. Borgåbladets teaterbibliotek 68. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1936
Ödets spegel: pjäs i en akt. Borgåbladets teaterbibliotek 69. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1936
Hyresgäster i Paradiset: roman från 1930-talet. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1937
Avgångssignalen: klipp ur dragkrönikan: pjäs i tre akt . Borgåbladets teaterbibliotek 75. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1938
Korsvägar: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1938
Vårt dagliga arbete: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 80. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1939
Vårdtecknet: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1940
Efterspel: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1941
Vargavintern: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1941
Gryningen: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1942
Ny seger: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1944
Gottgörelse: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1947
Den mörka punkten: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 90. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1947
Nyckelmannen : pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 91. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1948
Den breda vägen. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1953
Utskärets lag: pjäs i en akt. Borgåbladets teaterbibliotek 92. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1954

Įvertinimas

Vytauto Didžiojo ordinas (1932 m.)
Suteiktas garbės generalinio konsulo vardas (1932 m.)

Atminimo įamžinimas

2005 m. birželio 21 d. Suomijos ambasadoriaus rezidencijoje Vilniuje įvyko seminaras, skirtas Dr.Ragnaro Öllerio veiklai pažymėti. Jo metu buvo pristatyta knyga Liettuan lipunkantaja Suomessa. Lietuvos vėliavnešys Suomijoje. Litauscher Fahnenträger in Finnland. Autoriai: Ulla-Liisa Heino, Eeva Kihlberg ir Stasys Skrodenis.

Šaltiniai

Sten Söderskär
Prof. Dr. Juozas Skirius. Suomijos pilietis Dr.Ragnaras Olleris – Lietuvos konsulas // Mokslas Ir Gyvenimas, 2007 m. Nr. 5, psl. 10–12
Sandra Grigaravičiūtė. Lietuvos konsulatai Švedijoje 1921–1940 m.
Seminaras Ragnaro Öllerio garbei Vilniuje // Suomijos Respublikos ambasados Vilniuje inf.

Nuorodos

Suomen ja Liettuan väliset suhteet ennen ja nyt / Suomijos ir Lietuvos tarpusavio ryšiai seniau ir dabar / Beziehungen zwischen Finnland und Litauen in Vergangenheit und Gegenwart; käännös saksasta suomeksi Lars Westerstråhle; käännös liettuaksi suomenkielisen tekstin pohjalta Stasys Skrodenis; liettuankieliset sitaatit kääntänyt Virginia Dzvonkaitė–Koivula // Suomi-Liettua kulttuurisäätiö, Helsinki 2004