Kalvystė vienas senoviškiausių amatų kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos

Kalvystė – vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir plienu, bet kalviai neretai dirbdavo ir su kitais metalais – bronza, žalvariu, variu ir kt.

Kalvystės gaminiai Kaziuko mugėje 2009 m.

Kalvis – žmogus, užsiimantis kalvyste, dažniausiai savo dirbtuvėje – kalvėje. Specializuoti kalviai vadindavosi kitaip:

varkalys – dirbantis su variu
auksakalys – su brangiaisiais metalais (auksu, sidabru)
ginklakalys – gaminantis šaltuosius metalinius ginklus

Istorija

Auksas buvo pirmasis metalas, su kuriuo susipažino žmonės, ir pradėjo apdirbinėti. Patys seniausi dirbiniai buvo rasti Egipte. Jie buvo pagaminti prieš 8 tūkstančius metų. Žmonija taip pat naudojo ir grynuoliuose randamą sidabrą, varį bei meteoritinę geležį. Visi šie metalai buvo apdirbinėjami šaltu būdu, naudojant akmens įrankius.

Tikrasis metalo amžius prasidėjo žmonijai išmokus metalus apdirbti termiškai. Patiems seniausiems geležies gaminiams yra apie 4000 metų. Metalų apdirbimas išsivystė įvairiose Žemės rutulio vietovėse nepriklausomai viena nuo kitos. Mažosios Azijos, Indijos bei pietų Europos regionuose metalo rūdų lydymas bei terminis apdorojimas atsirado beveik vienu metu, prieš 3000 metų. Europoje ir Tolimųjų Rytų šalyse metalo amžius atėjo vėliau, po 500 metų.

Kalviai visose šalyse buvo gerbiami žmonės, kai kuriose tautose prilyginami burtininkams. Ir nenuostabu: juk tarsi iš nieko – iš geležies rūdos, purvino, pilko akmens gabalo – sugebėdavo padaryti daug nuostabių daiktų.

Pastebėtina, kad daugelyje pasaulio religijų vieninteliu „dirbančiu“ dievu būdavo „dievas – kalvis“. Pas graikus – Hefaistas, pas romėnus – Vulkanas, slaviškų tautų religijose – Svarogas.

Daugiau kaip prieš 1500 metų Indijos meistrai pagamino 6,5 tonos svorio, 7,3 metro aukščio, 41,6 cm skersmens metalinę koloną, kuri šiuo metu stovi vienoje iš sostinės gatvių. Nustatyta, kad ją sudaro beveik gryna geležis (99,72 %) su nedidelėmis sieros, fosforo priemaišomis.

Literatūra

Lietuvos kalviai, 2008: albumas (sud. Jolanta Kopač). – Klemiškė: Lietuvos kalvių sąjunga, 2008. – 250 p.: iliustr. –

Vikiteka: Kalvystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga