Kšešuvo cistersų abatija

Kšešuvo cistersų abatija
Ordinas
Fundatorius
Įkurtas	1242

Kšešuvo cistersų abatija – tai Lenkijos architektūros paminklas, kuriam 2004 m. gegužės 1 d. buvo suteiktas Lenkijos istorijos paminklo statusas.

Istorija

1242 m. Henriko II Pamaldžiojo našlė Ona įkūrė benediktinų parapiją ir pakvietė į parapiją atvykti benediktinus iš Rytų Čekijos. Dėl nežinomų priežasčių šis ordinas Kšešuvą paliko 1289 m. 1292 m. kunigaikštis Boleslavas I Rustūsis atidavė 14 kaimų ir miestą vienuoliams iš .

1414–1426 m. husitų karų metu vienuolynas buvo suniokotas. Nuo 1741 m., kai Prūsija užėmė Sileziją, prasidėjo laipsniška abatijos sekuliarizacija, o iki šiol vienuolynui priklaususi bažnyčia tavo parapijine.

1919 m. apleistame vienuolyne įsikūrė iš Prahos ištremti benediktinai. 1924 m. popiežius suteikė vienuolynui abatijos statusą.

1940 m. rugsėjo 3 d. vienuolyną užėmė Trečiojo Reicho valdžia, o benediktinai buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų gavo šaukimus į kariuomenę, 14 mirė karo metu. II pasaulinio karo pabaigoje pastatuose buvo paslėptos Berlyno Prūsijos bibliotekos kolekcija, kurią vėliau perėmė Jogailos universiteto biblioteka. 1946 m. vienuolyne įsikūrė seserys .

Vienuolyno kompleksas

Visą vienuolyno kompleksą sudaro: Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika, vienuolynas, sodas, Šv. Juozapo brolijos bažnyčia, abato svečių namai bei pagalbiniai pastatai. Iš pradžių buvo pastatyta romaninė bažnyčia, kuri buvo pašventinta 1292 m.

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika – barokinė Cistersų abatijos bažnyčia, pastatyta 1728–1375 m. titulas jai buvo suteiktas 1998 m.

Ant portalo ir fasado matomos Prahos skulptoriaus darbai. Vidus – rokoko stiliaus, ir vargonus papuošė skulptorius , freskas kūrė , paveikslus – , ir kt.

Ši bazilika – Marijos šventovė. Joje yra seniausias Lenkijoje Marijos paveikslas, vaizduojantis Madoną su Kūdikiu, datuojamas XIII a. I pus. Jį tikriausiai bažnyčiai padovanojo vienas iš vienuolyno fundatorių – kunigaikštis Bolko I Rustūsis. Gailestingosios Dievo Motinos paveikslą, kartais vadinamą Sudetų karaliene, 1997 m. birželio 2 d. Legnicoje karūnavo popiežius Jonas Paulius II.

Už presbiterijos yra Svidnicų Piastų mauzoliejus – čia buvo XIV a. palaidoti kunigaikščiai Boleslavas I ir Boleslavas II.

Galerija

• Abato namai
• Šv. Juozapo bažnyčia
• Šv. Juozapo bažnyčios vidus
• Šv. Juozapo bažnyčios vargonai
• Šv. Juozapo bažnyčios sakykla
• Vienuolyno kapinės
• Vienuolyno kapinės
• Bazilikos bokštai
• Bazilikos fasadas
• Bazilikos fasado skulptūros
• Bazilikos pagrindinis altorius
• Bazilikos vargonai
• Sudetų karalienės paveikslas
• Bazilikos pagrindinio altoriaus paveikslas (autorius – P.Brandl)

Šaltiniai

1. Rozporządzenie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 14 kwietnia 2004 r. w sprawie uznania za pomnik historii 2013-12-31 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2014-10-28)
2. VI pielgrzymka Jana Pawła II do Polski (lenkų k.) (prieiga 2014-10-28)

Nuorodos

Vikiteka: Kšešuvo cistersų abatija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficialus Cistersų abatijos Kšešuve el. puslapis
• Vaizdas iš paukščio skrydžio 2015-04-25 iš Wayback Machine projekto.
• Virtualus turas po baziliką 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.