Šis straipsnis apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją skaitykite straipsnyje Jugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją skaitykite straipsnyje Jugoslavijos Federacinė Respublika. Apie visą šalį skaitykite straipsnyje Jugoslavija.
Jugoslavijos Federacinė Liaudies Respublika (1945–1963) Federativna Narodna Republika Jugoslavija Федеративна Народна Република Југославија Federativna ljudska republika Jugoslavija
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (1963–1992) Socijalistička Federativna Republika Jugoslavija Социјалистичка Федеративна Република Југославија Socialistična federativna republika Jugoslavija
Pagal santvarką Jugoslavija buvo socialistinėfederacinė respublika. Pagal 1974 konstituciją turėjo piliečiai, sulaukę 18 m. Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo , susidedanti iš 2 : (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).
Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu). Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas Josipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas. Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.
Vykdomąją valdžią turėjo sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga skupščinai.
Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę. Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).
Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą – bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).
Pagal Konstituciją Jugoslaviją sudarė kelios oficialios „nacijos“, atitinkančios federacines respublikas. Nacijų (slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedonų) mažumų interesus turėjo ginti jų vardo respublika.
Administracinis suskirstymas
Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialistinei respublikai:
Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika trumpiau Jugoslavijos SFR arba Jugoslavija valstybe nuo 1945 m lapkricio 29 iki 1992 metu egzistavusi Europos pietryciuose Balkanu pusiasalio centrineje ir siaures vakaru dalyje Vakaruose sieke Adrijos jura siaures vakaruose ribojosi su Italija siaureje su Austrija ir Vengrija rytuose su Rumunija ir Bulgarija pietuose su Graikija pietvakariuose su Albanija Sis straipsnis apie socialistine valstybe egzistavusia 1945 1992 m Apie 1918 1945 m egzistavusia Jugoslavija skaitykite straipsnyje Jugoslavijos karalyste Apie veliau egzistavusia Jugoslavija skaitykite straipsnyje Jugoslavijos Federacine Respublika Apie visa salį skaitykite straipsnyje Jugoslavija Jugoslavijos Federacine Liaudies Respublika 1945 1963 Federativna Narodna Republika Jugoslavija Federativna Narodna Republika Јugoslaviјa Federativna ljudska republika Jugoslavija Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika 1963 1992 Socijalisticka Federativna Republika Jugoslavija Sociјalistichka Federativna Republika Јugoslaviјa Socialisticna federativna republika Jugoslavija 1945 1992 Veliava HerbasDevizas Brolybe ir vienybe Bratstvo i jedinstvo Bratstvo i јedinstvo Bratstvo in Enotnost Bratstvo i EdinstvoHimnas Ei slavai Hej Slaveni Hej Sloveni Heј Slaveni Heј Sloveni Hej Slovani Eј SloveniLocation of JugoslavijaJugoslavija 1989 m Sostine BelgradasKalbos Serbu kroatu slovenu makedonuValdymo forma Federacine respublikaPrezidentas 1945 1953 pirmas Ivan Ribar 1991 paskutinis Stjepan MesicGeneralinis sekretorius 1945 1980 pirmas Josip Broz Tito 1989 1990 paskutinis Milan PancevskiParlamentas Federaline asamblejaEra Saltasis karas Paskelbimas 1945 m lapkricio 29 d Konstitucija 1946 m sausio 31 d Neprisijungimo judejimas 1961 m rugsejo 1 d Tito mirtis 1980 m geguzes 4 d Jugoslavijos karai 1991 m birzelio 27 d Zlugimas 1992 m balandzio 27 d Gyventojai 1991 23 229 846 Valiuta Jugoslavijos dinarasPries PoTriesto laisvoji teritorija KroatijaSlovenijaMakedonijaBosnija ir HercegovinaJugoslavijos Federacine RespublikaIstorijaPagrindinis straipsnis Jugoslavijos istorija Susikure 1945 m lapkricio 29 d pakeite iki tol gyvavusia 1991 m birzelio 25 d is Jugoslavijos sudeties pasitrauke Slovenija ir Kroatija 1991 m rugsejo 5 d Makedonija 1992 m balandzio 5 d Bosnija ir Hercegovina 1992 m balandzio 28 d zlugo Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika susikure Jugoslavijos Federacine Respublika Politine sistemaPagal santvarka Jugoslavija buvo socialistine federacine respublika Pagal 1974 konstitucija turejo pilieciai sulauke 18 m Auksciausiasis valstybes valdzios organas buvo susidedanti is 2 220 delegatu renkamu 4 metams bendruomeniu skupscinu po 30 is kiekvienos respublikos ir po 20 is auton krasto ir Respubliku ir autonominiu krastu veces 88 delegatai renkami respubliku ir autonominiu krastu skupscinu po 12 is respublikos ir po 8 is krasto Kolektyvinis valstybes vadovas buvo Skupscinos prezidiumas susidedantis is 9 nariu 8 renkamu po 1 is kiekvienos respublikos ir autonominio krasto skupscinos taip pat ir Jugoslavijos komunistu sajungos pirmininkas kuris galejo buti Skupscinos isrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu Respubliku ir autonominiu krastu skupscinu pasiulymu 1974 m Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai isrinktas Josipas Brozas Titas Prezidentas buvo ginkluotuju pajegu vyriausiasis vadas Liaudies gynybos tarybos pirmininkas Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos isrinkusioms respublikos ar krasto skupscinoms Vykdomaja valdzia turejo sajungos vykdomoji vece kuri atskaitinga skupscinai Kiekviena respublika ir autonominis krastas turejo savo konstitucija parengta 1974 federacijos konstitucijos pagrindu skupscina bei vykdomaja vece Vietos valdzios organai buvo bendruomeniu skupscinos susidedancios is 3 veciu vieningojo darbo veces delegatus rinko darbo kolektyvai vietiniu sandraugu veces delegatus renko teritoriniai susivienijimai ir visuomenines politines veces delegatus renko gyventojai is visuomeniniu politiniu organizaciju pateiktu kandidatu Bendruomenes skupscina renko savo vykdomajį organa bendruomenes vykdomaja vece Teismu sistema sudare Sajungos teismas Konstitucinis teismas narius rinko Jugoslavijos Skupscina respubliku autonominiu krastu ir bendruomeniu teismai narius renko atitinkamos skupscinos Pagal Konstitucija Jugoslavija sudare kelios oficialios nacijos atitinkancios federacines respublikas Naciju slovenu kroatu bosniu serbu makedonu mazumu interesus turejo ginti ju vardo respublika Administracinis suskirstymasJugoslavijos socialistine federacine respublika sudare 6 socialistines respublikos ir du autonominiai krastai priklause Serbijos socialistinei respublikai Veliava Respublika Plotas Gyventoju tukst Sostine1 51 1 3981 Sarajevas2 56 5 4507 Zagrebas3 25 7 1760 Skopje4 13 8 560 Titogradas5 88 4 8742 Belgradas5a Kosovas 10 9 1385 Pristina5b Voivodina 21 5 1976 Novi Sadas6 Slovenijos Socialistine Respublika 20 3 1775 Liubliana Jugoslavijos teritorijos kaitaGeografijaPagrindinis straipsnis EkonomikaPagrindinis straipsnis DemografijaPagrindinis straipsnis Jugoslavijos tautos 1991 m KulturaPagrindinis straipsnis Sportas 1976 m Jugoslavijoje vyko V Europos futbolo cempionatas Kita informacijaJugoslavijos karines pajegos Jugoslavijos karaiPastabosPavadinimas serbu kroatu ir makedonu kalbomis uzrasytas lotynu abecele Pavadinimas serbu kroatu ir makedonu kalbomis uzrasytas kirilica Pavadinimas slovenu kalba slovenu kalba naudoja tik lotyniska rasta Pavadinimas serbu kroatu ir makedonu kalbomis uzrasytas lotynu abecele Pavadinimas serbu kroatu ir makedonu kalbomis uzrasytas kirilica Pavadinimas slovenu kalba slovenu kalba naudoja tik lotyniska rasta Isnasoshttps www vle lt straipsnis jugoslavija Nuorodos Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį