Hematologija

Hematologija (gr. αἷμα = hema 'kraujas' ir gr. -λoγία logos 'mokslas') – mokslas apie kraują ir jo ligas, medicinos mokslo šaka. Hematologija nagrinėja kraujo fiziologiją, , kraujo ligų , , gydymą bei profilaktiką.

Pagrindinės hematologijos sritys yra piktybinės kraujo ligos, kaulų čiulpų funkcijos sutrikimai, kraujo pokyčiai dėl imuninės sistemos poveikio, polinkį kraujavimui sąlygojančios ligos (hemofilijos), trombozių riziką padidinantys susirgimai.

Hematologijos sritys

Kraujo forminiai elementai: Eritrocitai Leukocitai, limfocitai, bazofilai, eozinofilai Trombocitai Hemoglobinas Kraujodaros organai ir audiniai: Kraujodara Blužnis Kaulų čiulpai Limfinė sistema, limfmazgiai Nepiktybinės kraujo ligos ir patologiniai pakitimai: Anemija , limfocitozė Trombocitozė, trombocitopenija Trombofilija, trombozė Hemofilija

Piktybinės kraujo ligos (onkohematologinės ligos): Ūminės ir lėtinės leukemijos Limfoma Hodžkino limfoma ne Hodžkino limfoma Mieloproliferacinės neoplazijos (MPN) (Mielodisplastinės/mieloproliferacinės ligos) Monokloninės gamapatijos Mielodisplastiniai sindromai Kraujo krešėjimo sutrikimai Hemofilija Trombofilija

Daugelį kraujo ligų galima nustatyti atlikus paties kraujo tyrimus, kai kuriais atvejais reikia papildomai pašalinti ir ištirti limfinius mazgus arba atlikti kaulų čiulpų punkciją ir biopsiją.

Mokymasis

Hematologijos specialistu (hematologu) tampama pabaigus medicinos srities studijas universitete ir įstojus bei pabaigus hematologijos rezidentūrą.

Šaltiniai

1. Hematologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005