Grašis

Grašis (lenk. grosz, vok. Groschen, iš lot. grossus 'storas') – kai kurių Europos valstybių XII a.- XIX a. naudotų sidabrinių, vėliau varinių monetų bendras pavadinimas. Šiuo metu grašis kaip piniginis vienetas oficialiai naudojamas tik Lenkijoje, kaip zloto sudėtinė dalis.

Istorija

Italija, Prancūzija ir Anglija

Genujos grašis

Pagrindiniai straipsniai – Turo grašis ir Groutas.

Grašis pradėtas kaldinti Italijoje. Genujos respublika grašį įsivedė pirmoji – 1172 m. Iš pradžių grašis turėjo 1,46 g. sidabro ir prilygintas 4 denarijams, todėl buvo vadinamas denarius grossus, t. y. „storasis denarijus“. Vėliau iš pavadinimo liko tik grosso. Netrukus grašis imtas naudoti ir kitose Italijos valstybėse: jį priėmė Florencija – 1182 m., Venecija – apie 1200 m., Roma – 1253 m., Neapolis – 1278 m. Vėliau grašis buvo 3 g masės. Italijoje kaldintas iki XV a.

Nuo 1266 m. Prancūzijoje kaldintas Turo grašis (pranc. gros tournois), kurio sidabro masė buvo 4,2 g, lygus 12 denjė. Dėl monetų kokybės prastėjimo, 1365 m. šis grašis jau teturėjo 2,55 g sidabro, ir buvo vertas 15 denjė (šių vertė dar labiau smuko).

Iš Prancūzijos Turo grašis pasiekė Angliją, kur tapo vadinamas groutu. 1279 m. nukaldinti pirmieji Anglijos grašiai, o 1351 m. prasidėjo reguliari kalyba. Tuo metu groutai turėjo 4,23 g sidabro ir buvo lygūs 4 pensams.

Šventoji Romos imperija

Pagrindiniai straipsniai – Prahos grašis ir .

1300 m. grašis pradėtas kaldinti Bohemijoje, kur vadintas (Prahos grašiu). Jis svėrė 3,7 g ir buvo kaldinamas , kur atrastos naujos sidabro kasyklos. Iki XV a. pradžios Prahos grašis tapo svarbiausia Vakarų Europos valiuta. Jos kalybą prižiūrėjo Italijos meistrai.

Nusižiūrėjus į Prahos grašį, grašiai nuo 1338 m. kaldinti () ir kitur. Čia kaldintos 0,5, l ir 2 grašių nominalo monetos. Iš pradžių grašis turėjo 3,9 g sidabro, bet vėliau jo vertė krito: 1360 m. jis teturėjo 2,788 g. sidabro. XV a. nustatytas kursas tarp Meiseno grašio ir (o taip pat ir jį atitinkančio talerio): iš pradžių jis sudarė 1/20 pastarojo, bet vėliau jo vertė krito. 1570 m. nusistovėjo vertė 1/24. XVII a. viduryje dėl finansinės krizės Šventojoje Romos imperijoje grašio vertė visiškai krito. Po to grašio vertė atkurta, įvedus , arba „geruosius grašius“ (vok. Gutter Groshen), kurių vertė atstatyta lygi 1/24 talerio.

1821 m. Prūsijos karalystėje įvykdžius reformą, įversti , kaip 1/30 talerio (jį sudarė 12 ). Grašiai leisti Vokietijoje iki 1873 m. reformos.

Abiejų Tautų Respublika

Pagrindinis straipsnis – Krokuvos grašis.

Žygimanto Senojo grašis su ereliu, Vyčiu ir Gediminaičių stulpais

Lenkijos sidabrinis grašis įvestas apie 1338 m. valdant Kazimierui III Didžiajam. Buvo 3,11 g (2,62 g sidabro) masės. 1752–1795 m. kaldintas 3,9 g, 1810–1841 m. – 2,8 g masės varinis grašis.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sidabrinis grašis kaldintas 1535–1652 m., tarp kitų jas kaldino ir Vilniaus monetų kalykla. 1535–1536 m. grašis buvo 2,57 g (apie 0,96 g sidabro) masės ir 25–27 mm skersmens, lygus 10 denarų. Averse – erelis, 1545–1559 m. karaliaus portretas, reverse – raitelis. Iš pradžių jo vertė buvo 1/5 karto didesnė už Lenkijos grašį, 1580 m. jie sulyginti, lygūs 3 šilingams. Kaldintos 30 grašių (auksinas), 18 grašių (), 6 (), 4 (), 3 (trečiokas), 2 (antrokas), 1,5 grašio () ir 0,5 grašio (pusgrašis) nominalo monetos.

Grašiai turėjo savo skaičiavimo vienetą – grašių kapą.

Grašiai XX a

Tarpukario Austrijos 10 grašių

Nuo 1921 m. grašis – Lenkijos piniginio vieneto zloto 1/100 dalis.

Grašis 1925–2002 m. buvo ir Austrijos piniginio vieneto šilingo 1/100 dalis.

Šaltiniai

Vikiteka: Grašis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. . Grašis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 106 psl.

• Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos sidabrinis grašis (1624 m.) (angliškai)
• Bulgarijos caro Ivano Aleksandro sidabrinis grašis, kaldintas 1330–1354 m. (angliškai)

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas grašis