Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Bendra informacija
Ford Fiesta
Šeštos kartos „Ford Fiesta“ (2008–)
Gamintojas	„Ford Motor Company“
Chronologija
Kėbulas ir važiuoklė
Klasė	mažalitražis hečbekas
Išdėstymas	variklis priekyje, priekiniai varomieji ratai
Variklis ir transmisija
Variklis (-iai)	visi
Išmatavimai
Kita informacija

„Ford Fiesta“ – nedidelis automobilis priekiniais varomaisiais ratais, kurį sukūrė „Ford Motor Company“. Jis yra surenkamas Europoje, Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje, Venesueloje, Kinijoje, Indijoje bei Pietų Afrikoje. Šiuo modeliu prekiaujama visame pasaulyje, įskaitant Japoniją bei Australaziją.

Tai vienas sėkmingiausių „Ford“ modelių – nuo 1976-ųjų parduota daugiau kaip dvylika milijonų šešių kartų automobilių.

Istorija

Aštunto dešimtmečio pradžioje tarp Europos vartotojų augo mažalitražių automobilių paklausa. Net ir mažiausias „Ford“ automobilis – „Escort“ modelis – tradiciškai variklį turėjo priekyje bei buvo varomas užpakaliniais ratais; tačiau konkurentai leido mažesnius, priekiniais ratais varomus automobilius, tokius kaip ar . 1973 m. naftos krizės padariniai taip pat skatino mažesnių automobilių paklausą. 1959 m. kompanija (vėliau susijungusi su ) įsitraukė į mažalitražių automobilių rinką savuoju Mini, o 1963-iaisiais savo ruožtu išleido , kuris galiausiai nebuvo toks sėkmingas, tačiau laikai keitėsi, ir žmonės, ieškantys nedidelių automobilių, norėjo praktiškų hečbekų, o ne įprastų sedanų. 1975 m. pradžioje „General Motors“ įsiliejo į šiuolaikinių mažalitražių automobilių rinką, pasiūlydama tradicinius dvynius – City/.

Pradiniuose „Bobcat“ planuose buvo išreikštas noras, kad pagaminti naująjį automobilį reikėtų 100 JAV dolerių mažiau nei „Ford Escort“ modeliui. Be to, buvo planuojamas automobilis su ilgesne važiuoklės baze negu „Fiat 127“ automobilio, tačiau „Fiesta“ turėjo būti trumpesnis už „Ford Escort“. Paskutinį pasiūlymą pateikė Tomas Tjaarda, dirbęs „Carrozzeria Ghia“ automobilių kėbulų gamykloje.

Bendradarbiaujant „Ford“ automobilių gamybos centrams Kelne ir Dantone (Esekse), 1973-iųjų rudenį „Bobcat“ buvo pritarta. Visoje Europoje buvo rengiami seminarai pirkėjams, ypač moterims.

Ford numatė, jog per metus bus pagaminta 500 000 „Fiesta“ automobilių, bei pastatė visiškai naują variklių gamyklą šalia Valensijos (Ispanija); transašių gamyklą netoli Bordo (Prancūzija); išplėtė surinkimo fabrikus Degeneme (Esekse) ir Zarlujyje (Vokietija). Galutinis surinkimas taip pat vyko ir Valensijoje.

Kodiniai pavadinimai

Kai Europos „Ford“ ėmė projektuoti automobilį, dizaino pasiūlymai buvo pavadinti „Iris“, „Beta“, „The Deutschlander“ (iš „Ford“ dirbtuvių Kelne), „Mini-Mite“ ir „Blue Car“ (iš „Carrozzeria Ghia“ automobilių kėbulų gamyklos). Tarp „Fiesta“ prototipo kodinių pavadinimų buvo minimas ir „Torino“, tačiau jis tapo „Bobcat“ projektu.

Naujojo automobilio, kurį projektavo „Bobcat“ projekto komanda (vadovaujama p. Trevoro Erskaino), galutinis vardų sąrašas buvo toks: „Amigo“, „Bambi“, „Bebe“, „Bravo“, „Bolero“, „Cherie“, „Tempo“, „Chico“, „Fiesta“, „Forito“, „Metro“, „Pony“ ir „Sierra“. Nors dauguma tarybos narių balsavo už „Bravo“, pats Henris Fordas II atmetė jų sprendimą ir automobilį pavadino „Fiesta“. Keli galutinio sąrašo pavadinimai vėliau buvo panaudoti kitiems automobiliams, pvz., , 1982-aisiais pristatytam modelio pakaitui, bei „Tempo“, mažam automobiliui, skirtam JAV rinkai. Ironiška, bet 1980-aisiais pavadinimą „Metro“ panaudojo konkurentė gamintoja panašaus dydžio automobiliui .

Pavadinimas „Fiesta“ tuo metu priklausė „General Motors“; tačiau jis buvo nemokamai atiduotas „Ford“ kompanijai, kad pastaroji galėtų naudoti pavadinimą kurdama savo naują mažalitražį modelį. Po ilgų spėliojimo metų atomobilinėje spaudoje, 1975-aisiais automobilis buvo atskleistas.

I-as tipas (1976–1983 m.): „Fiesta“ atsiradimas

Bendra informacija
1-o tipo Ford Fiesta
1981 m. I-o tipo „Ford Fiesta Festival“
Gamybos metai	1976–1983 m.
Surenkamas	(Ispanija) (Jungtinė Karalystė) Kelnas, (Vokietija)
Chronologija
Modelį pakeitė	II-o tipo „Ford Fiesta“
Kėbulas ir važiuoklė
Kėbulo tipas (-ai)	3 durų hečbekas
Variklis ir transmisija
Variklis (-iai)	Benzininis: : 957 cm³; 40/45 (AG), 1117 cm³; 53 AG, 1298 cm³; 66 AG, 1597 cm³; 84 AG
Pavarų dėžė	Ford BC4 4 pavarų
Išmatavimai
Važiuoklės bazė	2286 m
Ilgis	3565 m
Plotis	1567 m
Aukštis	1360 m
Degalų bako talpa	34 l
Kita informacija
Susiję automobiliai	, , , , ,

Mechaniniu požiūriu „Ford Fiesta“ tęsė tradicijas: prie naujos versijos, pavadintos „Valencia“ (pagal naujutėlę gamyklą , Valensijos regione (Ispanija), didžiąja dalimi pastatytą naujojo automobilio gamybai) galu į priekį buvo įtaisyta 4-ių pavarų . „Fiesta“ automobilius taip pat gamino „Ford“ gamyklos (Anglija), bei ir, nuo 1979-ųjų, Kelne (Vokietija). Tam, kad sumažėtų išlaidos bei paspartėtų tyrimai ir gamyba, daug modfikuotų , numatytų „Fiesta“ modeliams, buvo bandomi automobiliuose. Tai taip pat suteikė galimybę slapta bandyti automobilius Europos keliuose. Milijoninis „Fiesta“ buvo pagamintas 1979-ųjų sausio 9-ąją.