Feliksas Dzeržinskis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis apie komunistinį veikėją. Apie miestą skaitykite straipsnyje Dzeržinskis (miestas).

Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis Феликс Эдмундович Дзержинский
Herbas „Sulima“
Gimė	1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr.
Mirė	1926 m. liepos 20 d. (48 metai) Maskvoje
Palaidotas (-a)	Nekropolis prie Kremliaus sienos
Tautybė	Lenkas
Tėvas	Edmundas Dzeržinskis
Motina	Helena Dzeržinska
Sutuoktinis (-ė)	Zofija Muškat
Vaikai	Janas Dzeržinskis
Veikla	revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.
Žymūs apdovanojimai
Raudonosios Vėliavos ordinas
Vikiteka	Feliksas Dzeržinskis
Parašas

Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis (rus. Феликс Эдмундович Дзержинский, 1877 m. rugsėjo 11 d. Dzeržinovo dvare, Minsko sr. – 1926 m. liepos 20 d. Maskvoje) – Lietuvos bajoras, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas.

Biografija

Buvo šeštas vaikas 9 vaikų bajorų šeimoje. Jo tėvai buvo gimnazijų mokytojas Edmundas Dzeržinskis ir Helena Dzeržinska. Vaikystėje tėvo šautuvu nušovė seserį. Tėvai faktą nuslėpė, o sūnų išvežė į Vilnių. Buvo pašalintas iš Vilniaus gimnazijos už dalyvavimą socialistų partijos veikloje. 1897 m. atvyko į Kauną, dirbo įvairiose gamyklose, organizavo streikus. Tų pačių metų balandžio 1 d. išleido nelegalų laikraštį lenkų kalba „Kowieński Robotnik“ („Kauno darbininkas“). 1897 m. liepos 17 d. suimtas ir vienuolika mėnesių kalintas Kauno kalėjime. 1898 m. birželio 13 d. ištremtas į Viatkos guberniją, iš kur pabėgo. Keletą metų praleido Varšuvos ir kituose kalėjimuose. Iš viso už politinę veiklą kalėjimuose praleido daugiau nei 10 metų.

Po 1903 m. – bolševikas. 1905–1907 m. buvo vienas revoliucijos vadovų Varšuvoje. 1907 m. išrinktas Rusijos SDDP partijos CK nariu. 1917 m. buvo vienas Karinio-revoliucinio centro vadovauti ginkluotam sukilimui Petrograde ir Petrogrado Karinio-revoliucinio komiteto narys.

Nuo 1917 m. – ČK vadovas, nuo 1922 m. – GPU (Главное политическое управление, Vyriausios Politinės valdybos) vadovas, 1919–1923 m. – Tarybų Rusijos vidaus reikalų liaudies komisaras, 1921–1926 m. – TSRS susisiekimo liaudies komisaras.

Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare – buvo Maskvos gynybos komiteto narys, Pietvakarių fronto užnugario viršininkas, Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos narys.