TSKP Centro komitetas

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

TSKP Centro Komitetas (Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas, iki 1917 m. pavasario - RSDDP CK, 1917-1918 m. - RSDDP(b) CK, 1925-1952 m. - VKP(b) CK) - aukščiausias TSKP partinis organas tarp partijos suvažiavimų. Didžiausias skaičius TSKP CK narių (412) buvo išrinktas TSKP XXVIII suvažiavime (1990 m.).

TSKP CK nario pažymėjimas, išduotas 1966 m.

TSKP CK įgaliojimai

TSKP CK Įstatuose buvo numatyta, kad CK vadovavo partijos, vietinių partinių organų veiklai bei partijos kadrų politikai. TSKP CK delegavo darbuotojus į centrines valstybines ir visuomenines organizacijas, kūrė įvairias partines įstaigas ir organizacijas bei joms vadovavo, skirdavo centrinių laikraščių ir žurnalų redakcijas, skirstė partijos biudžeto lėšas ir kontroliavo jų panaudojimą.

TSKP CK, būdamas kolegialiu vadovaujančiu organu, reguliariai kvietė plenumus - visų CK narių ir kandidatų į CK narius susirinkimus (įstatai numatė plenumų sušaukimą ne rečiau, kaip kas šeši mėn.); kandidatai į CK narius turėjo patariamojo balso teisę. Buvo susiklosčiusi praktika, kad patariamojo balso teisę taip pat turėjo ir CK Centrinės revizinės komisijos nariai. CK plenumas rinko Politinį biurą (Prezidiumą), ir CK Organizacinį biurą, bei ((1934–1990).

Įdomūs faktai

Šis straipsnis ar jo dalis yra tik . Jūs galite padėti Vikipedijai, perrašydami į nuoseklų, rišlų tekstą.

Į aukščiausius CK valdymo organus buvo išrinktos tik 7 moterys, t. y. tik 3 % nuo bendro narių skaičiaus. Tai A. Artiuchina, A. Biriukova, K. Nikolajeva, G. Semionova, J. Stasova, G. Turgunova ir Jekaterina Furceva. Tik trys iš jų (A. Biriukova, G. Semionova ir Jekaterina Furceva) buvo išrinktos į Politinį biurą. Ilgiausiai TSKP CK sudėtyje išbuvo Viačeslavas Molotovas (36 metus) ir (27 metus).

TSKP CK Politinis biuras

Pagrindinis straipsnis – TSKP CK Politbiuras.

TSKP CK Politinis biuras buvo aukščiausias partinis organas, vadovavęs CK tarp jo plenumų. Kaip nuolatinis organas veikė po RKP(b) VII suvažiavimo. Sprendė svarbiausius politinius, ūkinius ir vidaus bei užsienio politikos klausimus.

TSKP CK Sekretoriatas

Į Sekretoriato sudėtį įėjo TSKP CK sekretoriai. 1990 m. į sekretoriato sudėtį buvo įtraukti penki nariai, nebuvę CK sekretoriais.

TSKP CK aparatas

Paskutiniais egzistavimo metais TSKP CK aparatą sudarė:

• Karinis skyrius (jo funkcijas vykdė Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno vyriausioji politinė valdyba);
• Tarptautinis skyrius;
• Gynybos skyrius;
• Bendrasis skyrius;
• Administracinių organų skyrius;
• užsienio prekybos skyrius;
• Informacijos skyrius;
• Kultūros skyrius;
• Lengvosios pramonės ir liaudies vartojimo prekių skyrius;
• Mašinų gamybos skyrius;
• Tarptautinės informacijos skyrius;
• Mokslo ir mokslo įstaigų skyrius;
• Gynybos pramonės skyrius;
• Organizacinio - partinio darbo skyrius;
  • Funkciniai sektoriai:
    • Partinių dokumentų kontrolės skyrius;
    • Kadrų mokymo ir perkvalifikavimo skyrius;
    • darbo su visuomeninėmis organizacijomis, Tarybomis ir komjaunimu;
    • Inspekcija.
  • Regioniniai sektoriai:
    • Ukrainos ir Moldavijos;
    • Vidurinės Azijos ir Kazachstano;
    • Užkaukazės, Pabaltijo ir Baltarusijos;
• Planavimo ir finansinių organų skyrius;
• Propagandos ir agitacijos skyrius;
  • propagandos, agitacijos, masinio darbo, spaudos, radijo ir televizijos sektoriai;
• Darbo su užsienyje dirbančiais bei išvykimo į užsienį skyrius;
• Ryšių su socialistinių šalių komunistų ir darbininkų partijomis skyrius;
• Žemės ūkio ir maisto pramonės;
• Statybos skyrius;
• Prekybos ir buitinio aptarnavimo;
• Transporto ir ryšių;
• Sunkiosios pramonės ir energetikos;
• Chemijos pramonės;
• Ekonomikos skyrius;
• Inspekcija;
• Reikalų valdyba.

Prie TSKP CK veikė keturios mokslinės - tyrimo ir mokymo įstaigos: Marksizmo - leninizmo institutas prie TSKP CK; Visuomeninių mokslų institutas prie TSKP CK, [[]]Aukštoji partinė mokykla prie TSKP CK, .

Orgbiuras

Šis organas veikė 1919-1952 metais, faktiškai dubliavo Sekretoriato veiklą ir todėl realios įtakos neturėjo.

TSKP CK Generalinis sekretorius

Pagrindinis straipsnis – .

1917–1918 m. - RSDDP(b) biuro sekretorius, 1918–1919 m. - RKP(b) Sekretoriato vadovas, 1919–1922 m. - RKP(b) CK Atsakingas sekretorius, 1953–1966 m.- TSKP CK Pirmasis sekretorius.

1917 m. Jakovas Sverdlovas pasirašinėjo kai kurias partines direktyvas kaip RSDDP (b) Pirmininkas, tačiau į šias pareigas niekada nebuvo išrinktas. Iki J. Stalino išrinkimo (1922), atsakingojo CK sekretoriaus pareigos buvo grynai techninės ir nebuvo vadovaujančios. Tačiau per kelerius metus susiklostė praktika, kai atsakingieji sekretoriai vietiniuose komitetuose tapo vadovais.

Sekretoriais dirbo:

• 1917 – ;
• 1918 – 1919 – Jakovas Sverdlovas;
• 1919 – Jelena Stasova;
• 1919 – 1921 – Nikolajus Krestinskis;
• 1921 – 1922 – Viačeslavas Molotovas;
• 1922 – 1934 – Josifas Stalinas (Džiugašvilis).

• 1934 m. Generalinio sekretoriaus pareigybė buvo panaikinta partijos XVII suvažiavime, iki 1953 metų tokios pareigybės ir nebuvo, kol ji buvo pavadinta Pirmuoju sekretoriumi. Publikacijose Stalinas vistiek buvo vadinamas Generaliniu sekretoriumi.

• 1953 – 1964 – Nikita Chruščiovas.
• 1964 – 1982 – Leonidas Brežnevas.
• 1982 – 1984 – Jurijus Andropovas.
• 1984 – 1985 – Konstantinas Černenka.
• 1985 – 1991 – Michailas Gorbačiovas.