Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Streikas – masinis darbuotojų atsisakymas atlikti darbą, kol nebus patenkinti keliami reikalavimai. Streikai tapo reikšmingi atsiradus didelėms, daugelį darbuotojų samdančioms įmonėms. Darbdaviams turint daug daugiau politinės įtakos, nei darbininkams, daugumoje šalių jie beveik nedelsiant buvo paskelbti nelegaliu tiesioginės kovos būdu. Tačiau dvidešimtojo amžiaus pradžioje daugelyje Vakarų valstybių streikai vėl buvo legalizuoti, nustatant jų vykdymo taisykles.

Mūšio streikas Mineaplyje, 1934. Darbininkai kovoja prieš policininkus metaliniais vamzdžiais

Masiniai streikai taip pat gali būti naudojami priversti vyriausybę keisti vykdomą politiką arba netgi pakeisti pačią vyriausybę.

Dažniausiai streikas vykdomas profsąjungos nurodymų, jei darbininkams ir darbdaviui nepavyksta taikiai susitarti kokiais nors su darbu susijusiais klausimais. Tai nėra paplitęs kovos būdas: apie 98 procentai konfliktų baigiasi taikiai, kovai nepasiekus streiko stadijos. Jei darbininkai ryžtasi streikuoti profsąjungai nepritariant (arba tai vyksta šalyje kur tokios profsąjungos nėra), toks streikas vadinamas „laukiniu“ (angl. wildcat). Daugumoje šalių taip streikuoti nėra legalu ir todėl daug sunkiau.

Galimi streikų tipai:

Piketo streikas. Darbininkai, užuot dirbę, susirenka prie darbo įstaigos, nešini savo veiklą paaiškinančiais šūkiais. Jie neleidžia dirbti norintiems darbuotojams įeiti į darbo patalpas ar bent jau juos visokeriopai gėdina.
Streikas darbo vietoje. Darbininkai lieka savo darbo vietose, tačiau nedirba. Taip jų negalima atleisti už neatvykimą į darbo vietą.
Darbo kokybės ribojimas (angl work to rule). Darbininkai dirba viską, ko iš jų oficialiai reikalaujama, bet nieko nedaro geriau. Paprastai firmos sėkmei būtina labiau entuziastinga darbuotojų veikla. Kai kada darbininkai itin perdėtai (bet formaliai nieko nepažeisdami) laikosi darbo saugos ar kokybės taisyklių, gaišdami tam daug daugiau laiko nei įprasta. Pavyzdžiui, pasienio muitininkai ima nuodugniai tikrinti visas be išimties pravažiujančias mašinas, nekreipdami dėmesio į milžiniškas susidariusias eiles. Tokius streikuotojus labai sunku apkaltinti neteisėta veikla, tačiau jie taip pat nėra apsaugoti ir daugelyje šalių nustatytos legalaus streiko tvarkos.
Mūšio streikas (angl. battle strike) yra labai įsiplieskusio konflikto stadija, kuomet streikuojantys darbininkai jėga kovoja prieš juos nuraminti atsiųstus tvarką palaikančius būrius.

Pagal mastą streikas gali būti:

Visaapimantis. Streikuoja visi kokios nors pramonės šakos darbuotojai ar net ir visos šalies darbininkai.
Visuotinis. Streikuoja visi vienos įmonės ar firmos darbuotojai.
Svarbių darbuotojų streikas. Streikuoja kritines, atsakingas pareigas užimantys darbuotojai, be kurių likę kiti darbininkai tiesiog negali dirbti savo darbo.
Įspėjamasis streikas. Darbas nutraukiamas labai trumpam laikui (neretai tik keletui minučių), įspėjant darbdavį apie galimą daug didesnio masto streiką. Nepadarant daug žalos, darbdavys taip neretai priverčiamas jei ne patenkinti darbininkų reikalavimus, tai bent jau pasiūlyti abiem pusėms priimtiną kompromisą.

Žmonės, laikinai ar visam laikui pakeičiantys streikuojančius darbininkus, vadinami streikalaužiais.

Kovos būdai

Gindamas savo interesus, darbininkams dirbti gali uždrausti ir pats darbdavys. Tokia kovos forma vadinama lokautu. Nedirbantis žmogus negauna atlyginimo, todėl jei aktyviai streikuoja tik dalis darbuotojų, taip galima sukelti konfliktą, padedantį nutraukti streiką.

Kitos reikšmės

Žodis „streikas“ kai kada reiškia ir tiesiogiai su darbo santykiais nesusijusią protesto veiklą:

Solidarumo streikas. Streikuoja kitą streikuojančią grupę palaikantys darbininkai.
Vartotojų streikas. Atsisakoma vartoti kokios nors firmos prekes ar paslaugas.
Bado streikas. Badaujama.
Mokesčių streikas. Nemokami įvairūs mokesčiai.