Ekliptinė koordinačių sistema

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ekliptinė koordinačių sistema – dangaus koordinačių sistema, kuri naudoja ekliptiką kaip atskaitos plokštumą. Ekliptika – dangaus sferos didysis apskritimas, kuriuo vyksta regimasis metinis Saulės centro judėjimas. Taip pat ekliptika vadinama Žemės orbitos projekcija dangaus sferoje.

Koordinatės

Ekliptinėje koordinačių sistemoje naudojamos koordinatės vadinamos ekliptine ilguma λ ir ekliptine platuma β. Objekto padėčiai dangaus sferoje nustatyti per objektą ir ekliptikos polius brėžiamas didysis dangaus sferos pusapskritimis – ekliptinės platumos apskritimas. Apskritimo lankas nuo ekliptikos plokštumos iki objekto yra ekliptinė platuma, o lankas nuo pavasario lygiadienio taško iki ekliptikos plokštumos – ekliptinė ilguma. Kadangi koordinatės nustatomos pagal lygiadienių taškus, bėgant laikui jos kinta dėl Žemės ašies precesijos. Dėl šios priežasties nurodant koordinates visada reikia nurodyti, kokioje epochoje jos buvo užrašytos.

Ši koordinačių sistema naudinga, kai stebimi Saulės sistemos kūnai, nes visų planetų (išskyrus Merkurijų) ir daugumos mažų objektų orbitos yra beveik vienoje plokštumoje, todėl jie visada stebimi šalia ekliptikos.

Koordinačių vertimas

• λ ir β – ekliptinė ilguma ir ekliptinė platuma;
• α ir δ – rektascensija ir deklinacija;
• ε = 23,439281° yra Žemės ašies posvyris į ekliptiką.

Iš ekliptinių koordinačių į pusiaujines

Declinacija δ ir rektascensija α gaunamos iš formulių:

sin δ = sin ε sin λ cos β + cos ε sin β

cos α cos δ = cos λ cos β

sin α cos δ = cos ε sin λ cos β - sin ε sin β

Iš pusiaujinių koordinačių į ekliptines

sin β = cos ε sin δ - sin α cos δ sin ε

cos λ cos β = cos α cos δ

sin λ cos β = sin ε sin δ + sin α cos δ cos ε