Šalies ūkio augimas keliantis gyvenimo lygį ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemo

Šalies ūkio augimas, keliantis gyvenimo lygį, ir naujų darbo vietų kūrimas būtų neįmanomi be efektyvios transporto sistemos ir tinkamos jo infrastruktūros. Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, šalį pasiekė struktūrinių fondų parama.

Siekiant panaudoti ES finansinę paramą šalies transporto projektams, ypač regioninei plėtrai, 2004 m. patvirtinti pagrindiniai ES programiniai dokumentai finansinei paramai gauti (transporto sektoriuje – daugiau kaip 1,5 mlrd. Lt) ir pradėtos naudoti ES paramos lėšos. 2009 m. baigėsi pirmasis Europos sąjungos finansinės paramos panaudojimo 2004–2006 metų laikotarpis, kurio metu parama investicijoms į Lietuvos transporto sektorių įgyvendinant Bendrąjį programavimo dokumentą buvo teikiama pagal 1.1 priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“. Šiuo metu transporto sektorius naudoja 2007–2013 metų finansinio periodo ES paramos lėšas. 2007–2013 m. Lietuvos transporto sektoriui modernizuoti ir plėtoti numatyta skirti daugiau kaip 5,358 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų. Šios lėšos yra skirstomos į dvi veiksmų programas: „Ekonomikos augimo“ ir „Sanglaudos skatinimo“.

Sanglaudos skatinimo programa

Sanglaudos skatinimo prioritetas yra aplinka ir darnus vystymasis, kuris yra įgyvendinamas modernizuojant didmiesčių viešojo transporto paslaugų sistemą, įsigyjant ekologiškus autobusus ir troleibusus, atnaujinant dviračių infrastruktūrą.

Vilniaus geležinkelio stotyje – nauji RA2 traukiniai

Ekonomikos augimo veiksmų programa

Ekonomikos augimo veiksmų programa skirstoma į „Esminės ekonominės infrastruktūros“ ir „Transeuropinių transporto tinklų plėtros“ prioritetus. Esminės ekonominės infrastruktūros gerinimas įgyvendinamas gerinant vidaus ir regioninį susisiekimą, tobulinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Transeuropinių transporto tinklų plėtra skirta transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimui, techninių sąlygų gerinimui, transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimui ir plėtrai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų plėtrai, saugaus eismo gerinimui.

Europinėje magistralėje esančios ir šešis kelius jungiančios Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija

Esminės ekonominės infrastruktūros įgyvendinimas

Esminės ekonominės infrastruktūros įgyvendinimas vykdomas atliekant šiuos darbus: rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant pėsčiųjų ir dviratininkų takus. , rekonstruojant gatves, krašto ir rajoninius kelius, modernizuojant esančius automobilių ir geležinkelių kelius.

Transeuropinių transporto tinklų plėtros įgyvendinimas

Transeuropinių transporto tinklų plėtra vykdoma atliekant šiuos darbus: rekonstruojamos Lietuvą kertančios europinės magistralės, statomos estakados, viadukai, stiprinama ir platinama kelio danga, tiesiami miestų ir miestelių aplinkkeliai. Vykdomi projekto „Rail Baltica“ darbai, modernizuojamos geležinkelio linijos. Gerinama Klaipėdos uosto infrastruktūra, tarptautinių oro uostų terminalų statyba/išplėtimas, kilimo ir tūpimo takų modernizavimas.

Svarbiausi transporto ir ryšių infrastruktūros plėtros projektai

Nutiesti pirmieji *Rail Baltica* bėgiai. 2010 gegužė

„Rail Baltica“ – europinės vėžės geležinkelis, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T, Sanglaudos fondų ir Lietuvos valstybės lėšomis, pradėtas įgyvendinti 2010 m.

„Via Baltica“ (tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino dar vadinamas „Via Baltica“, Lietuvoje įgyvendinti 2 šios magistralės plėtros etapai).

Vilniaus pietinis aplinkkelis (2008 m.), tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, rengiamasi pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, nutiesti Panevėžio, Marijampolės bei kitų miestų aplinkkeliai.

Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija – sankryža, kurioje susijungia magistralės A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A13 (Klaipėda-Palanga-Liepoja), krašto kelias 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda), krašto kelias 227 (Jakai – Dovilai – Laugaliai), Klaipėdos miesto Tilžės gatvė bei Vilniaus plentas. Jakų žiedas – intensyviausiai šalyje naudojama užmiesčio žiedinė sankryža. Dėl didelių eismo pralaidumo problemų žiedas yra rekonstruojamas į trijų lygių sankryžą.

„RAIN“ – plačiajuosčio interneto plėtra visose šalies kaimiškose vietovėse, projektas bus baigtas 2013 m. Projekto tikslas yra suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, taip pat gyventojams bei verslo įmonėms.

ir aplinkosaugos priemonių diegimas – didinant eismo saugumą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai siekiama sumažinti eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų skaičių. Kadangi eismas Lietuvos keliuose nuo 2000 metų išaugo 50 proc., šalyje sėkmingai įgyvendinamos saugaus eismo priemonės. Pasinaudojant ES parama, pavojingos sankryžos rekonstruojamos į apšviestas žiedines sankryžas, įrengiamos saugos salelės, apsauginiai atitvarai, tiesiami pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Šios priemonės ne tik didina eismo saugą, mažina eismo įvykių skaičių, bet ir skatina didesnį žmonių fizinį aktyvumą, bei sumažina neigiamą poveikį aplinkai. Įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai leidžia ekologiškiausia transporto priemone – dviračiais – saugiai keliauti. Tobulinant kelius, tobulinami ir eismo dalyviai – vykdomas eismo dalyvių švietimas, gerinama vairuotojų mokymo kokybė, eismo dalyvių kontrolė. Europos regioninės plėtros fondo parama – 87,55 mln. Lt.

Nauji oro uostų terminalai – siekiant atitikti Šengeno sutarties reikalavimus, buvo atidaryti nauji terminalai tarptautiniuose šalies oro uostuose. Naujieji terminalai pritaikyti didėjančiam keleivių skaičiui, juose įrengtos Labai svarbių asmenų salės, mokamos automobilių stovėjimo aikštelės, pagerintas susisiekimas. Modernizuota terminaluose naudojama įranga, įrengti rentgeno spindulių įrenginiai galintys aptikti sprogmenis, sumontuota moderni pasienio kontrolės ir aviacinio saugumo tikrinimo įranga. Oro uoste atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga.

Nuorodos

Greitkelio „Via Baltica“ straipsnis
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
„Rail Baltica“ straipsnis
Europos Sąjungos paramos sanglaudos fondas 2012-01-03 iš Wayback Machine projekto.
2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 2011-11-10 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos oficiali svetainė 2012-02-25 iš Wayback Machine projekto.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Tarptautinis Kauno oro uostas 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
Tarptautinis Palangos oro uostas