Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Vieta
Valstybė	Lietuva
Jūra	Baltijos jūra
Bendra informacija
Būklė	Veikiantis
Savininkas	Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Direktorius	Algis Latakas
Tipas	Jūrinis keleivinis/krovininis
Vandens plotas	884,9 ha
Sausumos plotas	557,9 ha
Krantinės	24,7 km
Statistika
Uosto gylis	15–15,5 m.
Sandelių plotas	99 380 m²
Metinis laivų skaičius	apie 7000/per metus
Metinė krova	45,62 mln. t (2021 m.)
Konteinerių krova	667 000 TEU (2021 m.)
Keleivių skaičius	apie 70 000 per metus
Geležinkelių transportas	102 m
Terminalai	14 krovos, 2 kruizinių laivų, 3 ro-ro, 2 konteinerių Klaipėdos SGD terminalas
Nuoroda	portofklaipeda.lt

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis universalus giliavandenis jūrų uostas, esantis Klaipėdos sąsiauryje. Per metus čia atplaukia apie 7000 laivų iš maždaug 50 šalių. Reguliariai kursuojančiais keleiviniais keltais galima nuvykti į Kylį, Karlshamną ir kitus miestus.

Jūros vartai

Infrastruktūra

Uosto teritorija užima 557,9 ha, akvatorijos plotas – 884,9 ha, įplaukos kanalo gylis – 15,5 m. Visos krantinės sudaro 24,7 km, uoste esančių geležinkelio linijų bendras ilgis – 102 km.

Uoste įrengti dengti sandėliai (99 380 m²), atviros aikštelės (1 045 879 m²), šaldytuvai (66 000 t), skystų krovinių talpyklos (749 000 m³), birių krovinių sandėliai (933 700 t).

Priimami ir aptarnaujami laivai:

• 400 m ilgio
• 13,8 m grimzle
• Uostas gali priimti didžiatonažius laivus:

sausakrūvius – apie 200 000 DWT, tanklaivius – apie 170 000 DWT, konteinervežius - 19 500 TEU.

Įmonės, statyklos, terminalai

Svarbiausios krovos bendrovės: „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, „KN Energies“, „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“. 96,11 % „Klaipėdos Smeltės“ (didžiausia pagal plotą) akcijų priklauso tarptautiniam uostų operatoriui „Terminal Investment“.

• Laivų statyklos: „Vakarų Baltijos laivų statykla“.
• Laivų remonto įmonės: „Vakarų laivų remontas“.
• Laivybos įmonės: AB „DFDS Seaways“, AB „Limarko laivininkystės kompanija“.
• Kiti objektai: Suskystintų gamtinių dujų terminalas su SGD laivu–saugykla „Independence“.

Istorija

Klaipėdos jūrų uostas, 1852 m.

XIII a. viduryje pastačius Klaipėdos pilį, šalia pilies veikė uostelis. Klaipėdos gyventojams 1475 m. suteikus Kulmo teisės privilegiją, gyventojai galėjo verstis jūrų prekyba ir statyti laivus, suteiktas oficialus komercinio uosto statusas.

Uosto infrastruktūra formavosi XVII–XVIII a., kai pradėtas žymėti , statytos , 1745 m. pradėta gilinti akvatorija, sutvirtintos Danės žiotys, 1796 m. įžiebtas švyturys, 1784–1791 m. įrengtos balasto krantinės. XIX a. viduryje sąsiauris pagilintas iki 7 m gylio.

Žiemos uostas tarpukariu

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. 1919 m. uostas pagal Versalio sutartį atiteko Antantės blokui, 1924 m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Lietuvos valstybei skiriant lėšų uostui, padidėjo laivybos apimtys (1924 m. į uostą įplaukė 694, 1938-aisiais – jau 1 544 laivai).Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla buvo sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų.

Vyksta krovos darbai

Krantinė kruiziniame laivų terminale

Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminale

1986 m. pradėjo veikti tarptautinis traukinių keltas Klaipėda–Mukranas su Pabaltijo geležinkelio formuojamais kroviniais naujai pastatytoje Draugystės geležinkelio stotyje.

2012 metais ekspertai teigė, jog uosto apyvarta laikui bėgant turėtų didėti, todėl būtina didinti jo galimybes. Svarbiais trūkumais buvo nurodyti pernelyg siauras dviem laivams prasilenkti įplaukimo kanalas bei riboti geležinkelio pajėgumai. Kiekviena tuo metu uoste perkrauta tona krovinio Lietuvos įmonėms uždirbdavo apie 50 litų.

2015 m. pasirašė sutartį su Austrijos kompanija „Strabag“ dėl vidinio laivybos kanalo gilinimo 0,5 metru iki 15 m gylio. Planuojama projekto vertė − 5,04 milijonai €.

Akvatorijos ypatybės

Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.

• Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą.
• Blaškeva – tai netvarkingas, chaotiškas bangavimas, kai skirtingų krypčių bangų sandūroje ant didesnių bangų lipa mažesnės bangos, o ant šių dar mažesnės.
• Vandensrūva – tai skirtingų krypčių vandens sluoksnių tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje judėjimas.

Šaltiniai

1. Uosto pristatymas 2015-04-22 iš Wayback Machine projekto.
2. Shipping and Marine 2015-09-26 iš Wayback Machine projekto., issue 110, 23/07/2014
3. http://www.klaipedainfo.lt/lt/index.php?page=8&sub=30
4. Клайпедский порт начинает обслуживать океанские суда // RU.DELFI.lt - Бизнес
5. „Klaipėdos krašto prijungimas“. iš originalo 2015-05-30. Nuoroda tikrinta 2015-05-30.
6. „Klaipėdos uosto plėtra realybėje ir popieriuje | Veidas.lt“. veidas.lt. 2012-08-15. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
7. „Klaipėdos uosto kanalo gilinimo konkursą laimėjo austrų „Strabag““. Verslo žinios. 2015-04-27. Nuoroda tikrinta 2015-04-27.

Literatūra

• Klaipėdos uostas (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. – 144 p.: iliustr. –
• Klaipėdos jūrų uostas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 206 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Klaipėdos jūrų uostas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2006-04-29 iš Wayback Machine projekto.