DovilaiVienas senųjų Dovilų statiniųDovilai55 40 41 š pl 21 21 32 r ilg 55 678 š pl 21 359 r ilg 55 678 21 359 Dovilai A

Dovilai

Dovilai

55°40′41″š. pl. 21°21′32″r. ilg. / 55.678°š. pl. 21.359°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Seniūnija

Dovilų seniūnija

Gyventojų

1 077

Vikiteka

Dovilai

Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė)
Vardininkas:	Dovilaĩ
Kilmininkas:	Dovilų̃
Naudininkas:	Doviláms
Galininkas:	Dóvilus
Įnagininkas:	Dovilaĩs
Vietininkas:	Doviluosè

Istoriniai pavadinimai

vok. Dawillen, Dawilischken, Dawiln, Laschupenn, Laxupe, Laßupehnen

Dovilai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius Gargždų, dešiniajame Minijos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Dovilų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai (nuo 1950 m.), biblioteka (nuo 1948 m.), Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1862 m.), paštas (LT-96011), kaimo turizmo sodyba „Smiltelė“, Dovilų etninės kultūros centras. Yra kelios maisto prekių parduotuvės. likučiai. Stūkso Dovilų piliakalnis.

Etimologija

Vietovardis kildinamas iš asmenvardžio Dovìlas (asmenvardžio sandas do- vedamas iš žodžių dotas, dovis „davimas“). Šis asmenvardis Lietuvoje paplitęs tik Klaipėdos krašte, galimai prūsiškos kilmės (Dawille). Iki XX a. vidurio minimi kaip Doviliai.

Liaudies etimologija mena, kad prieš susikaudamas su kryžiuočiais savo giminaitį, šio krašto valdovą Dovilą lankė Ldk Gediminas.

Vietovė seniau dar minima kaip Lašupėnai (vok. Laschupenn, Laßupehnen). Nuo XVII a. – kaip Dovilai, Doviliškiai. Šiuo pavadinimu vadintas Dovilui priklausęs malūnas. Vėliau keli kaimai ir malūnas sujungti.

Geografija

Miestelio planas – radialinis, vyrauja senos statybos individualūs gyvenamieji namai, yra keli daugiabučiai namai, prieigose statomi nauji gyvenamieji namai, centrinės miestelio gatvės asfaltuotos, įrengtas gatvių apšvietimas, šaligatviai. Maždaug už 0,6 km Gargždų link yra keli didesni karjerai, įrengtos poilsio zonos, paplūdimiai, dviračių ir pėsčiųjų takas iki Gargždų. Pro miestelį eina kelias 227 Jakai–Dovilai–Laugaliai .

Yra smėlio telkinys. Į šiaurės vakarus nuo miestelio, Minijos dešiniajame krante stūkso Dovilų piliakalnis, vadinama Gedminų pilis arba Dusmenų piliakalnis, apie kurį pasakojama daug legendų.

Istorija

Vardu Dovilai (Dawillen) pradžioje buvo vadinama malūno teritorija, greičiausiai pagal tuometinio savininko pavardę Dovilas, kurio šeima čia įsikūrė po maro XVIII a. Lašupėnai minimi nuo 1540 m.

Kaimas vardu Dovilai atsirado vėlai, sujungus kelis kaimus (Lašupėnus, Melagėnus ir kt.) ir Dovilų malūną.

1736 m. atidaryta pradinė mokykla, nuo 1971 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. Dovilų pagrindinė mokykla. 1862 m. pastatyta neogotikinė liuteronų bažnyčia. XIX a. 2-ojoje pusėje gyvenvietė išaugo, nusistovėjo jos planinė struktūra: centras su jame dominuojančia bažnyčia, šalia – mokykla, pašto tarnyba, keli viešbučiai, smuklės, vyko savaitiniai turgūs. Dvarų sodybos išsidėstė gyvenvietės pakraščiuose, nutiesti keliai, pastatytas tiltas per Miniją. XIX a. pabaigoje Dovilai buvo Klaipėdos apskrityje, čia veikė pašto stotis.

Prieš II pasaulinį karą buvo siaurojo geležinkelio stotis, silikatinių plytų fabrikas. Siauruko gatvėje per Lašiupį atnaujintas siaurojo geležinkelio tiltelis.

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.1995 m. pašventinta dabartinė bažnyčia. 2009 m. patvirtintas Dovilų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1874–1950 m.	Dovilų valsčiaus centras	Klaipėdos apskritis
1950–1995 m.	Dovilų apylinkės centras	Klaipėdos rajonas
1995–	Dovilų seniūnijos centras	Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.

1871 m.

1905 m.

1910 m.

1925 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1976 m.

142

203

283

254

447

701

980

1979 m.^sur.

1985 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

1 142

1 086

1 888

1 231

1 246

1 077

-

Žymūs žmonės

Max Krause (1859–1916), žemvaldys, Vokietijos imperijos reichstago narys.

Galerija

Senosios liuteronų kapinės
Atminimo lenta Erikui Mačkui
Atminimo lenta H. G. Opermanui

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 78.
Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 108
Dovilų piliakalnis / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 97-104 psl. Kaunas, 1940.
Dawile. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 915 psl. (lenk.)
Doviluose atnaujintas siaurojo geležinkelio tiltelis gargzdai.lt 2021-07-13
Dovilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.
Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
Dovilai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 422 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Dovilai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 150 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kazys Misius ir kt. Dovilai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 449
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Literatūra

Mūsų Dovilai (sud. Zita Genienė, Janina Valančiūtė). – Kaunas: Judex, 2004. – 106 p.: iliustr. –
Dovilai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 664 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

GARGŽDAI – 5 km

JAKAI – 9 km
Kiškėnai – 7 km
Klaipėda – 12 km

Baičiai – 2 km
AGLUONĖNAI – 15 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[KKT-3] Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 78.

[4] Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 108

[5] Dovilų piliakalnis / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 97-104 psl. Kaunas, 1940.

[6] Dawile. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 915 psl. (lenk.)

[7] Doviluose atnaujintas siaurojo geležinkelio tiltelis gargzdai.lt 2021-07-13

[8] Dovilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.

[9] Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.

[10] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.

[11] Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de

[MLTE-12] Dovilai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 422 psl.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-14] Dovilai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 150 psl.

[15] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-16] Kazys Misius ir kt. Dovilai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 449

[17] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[18] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[19] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.