Dainius Puišys g 1965 m spalio 19 d Ukmergėje choro dirigentas dainininkas baritonas Lietuvos muzikos ir teatro akademij

Dainius Puišys (g. 1965 m. spalio 19 d. Ukmergėje) – choro dirigentas, dainininkas (baritonas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.

Biografija

1973–1980 m. Panevėžio vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. I. Martikonienė). 1980–1984 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio Jono Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje (dėst. G. Viržonienė). 1983 m. respublikinio jaunųjų atlikėjų konkurso Kaune diplomantas. Mokydamasis akompanavo Panevėžio miesto chorams ir vokaliniams ansambliams, mokyklos koncertmeisteris. 1986–1991 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (prof. A. Jozėno klasė), 1991–1993 m. choro dirigavimo žinias gilino akademijos meno aspirantūroje (vadovas prof. A. Jozėnas). 1991–1995 m. akademijoje studijavo solinį dainavimą (prof. V. Noreikos klasė), 1996–1997 m. studijas tęsė akademijos Dainavimo katedros magistrantūroje (prof. V. Noreikos klasė).

1987–1989 m. Moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ chormeisteris ir koncertmeisteris. 1990 m. I tarptautinio J. Naujalio dirigentų konkurso Vilniuje laureatas.

Nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros asistentas, nuo 1998 m. vyr. asistentas, 1991–1995 m. studentų choro studijos dirigentas – chormeisteris, nuo 1995 m. merginų choro meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė užsienio ir lietuvių klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kūrinių, rengia koncertus, su juo dalyvavo religinės muzikos festivaliuose ir kompozitorių jubiliejiniuose koncertuose, giedojo bažnyčiose. Merginos parengtos 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. 1990–1997 m. D. Puišys Vilniaus savivaldybės kamerinio choro „Jauna muzika“ artistas (solistas). Kaip solistas koncertavo Lietuvoje, taip pat ir užsienyje. 1997 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre debiutavo G. Verdi operoje „Traviata" Barono vaidmeniu. Padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai.

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos .
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje .

Kūrybinė veikla

Choro dirigento

1990 - 1997 m. Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ artistas-solistas (baritonas). Šiuo laikotarpiu kolektyvas laimėjo 15 tarptautinių konkursų, tarp jų Grand Prix Europeo (Varna, Bulgarija, 1993 m.).

1991 - 1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Mišraus choro ( meno vadovas prof. P. Gylys) chormeisteris – dirigentas.

1995 - 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Merginų choro meno vadovas ir dirigentas.

2005 - 2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro meno vadovas ir dirigentas.

Dalyvavo profesorių E. Ortner (Austrija) ir M. Tranchant (Prancūzija) vadovaujamuose choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo meistriškumo kursuose, LMTA choro dirigentų (2009 m.) ir III tarptautiniame J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursuose.

Dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje Šiauliuose (2007, 2010, 2015 m.), Kaune (2008, 2012, 2016 m.), Klaipėdoje (2011, 2014 m.) Vilniuje (2009, 2013, 2017 m.), koncertuose, skirtuose kompozitorių J. Haydn 200-osioms mirties, G. Verdi 200- osioms gimimo metinėms (2013), J. Juzeliūno (2006 m.), J. Nabažo (2007 m.), J. Švedo (2008 m.), L. Abariaus (2009, 2014 m.), P. Bekerio (2010 m.), K. Kavecko, K. Griauzdės (2015 m.), A. Jozėno, A. Budriūno (2017 m.) ir kt. jubiliejiniuose vakaruose - koncertuose.

Koncertavo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, Kongresų rūmų didžiojoje ir kamerinėje, LMTA Didžiojoje, Lietuvos valdovų rūmų, Lietuvos taikomosios dailės muziejaus, Kauno filharmonijos, Klaipėdos, Šiaulių „Saulės“ koncertų salėse, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, Vilniaus universiteto šv. Jonų, šv. Kazimiero, šv. Teresės, šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų), šv. Kotrynos, šv. Jokūbo Pilypo, Kauno šv. Ksavero (Jėzuitų), Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiose, Šiaulių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir kt.

D. Puišys dirigavo įvairiuose koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Buvo Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventės "Gaudeamus" Lietuvos delegacijos chorų meno vadovu ir šventės vyr. dirigentu (Vilnius – 2011 m., Daugpilis (Latvija) – 2014 m., Tartu (Estija) – 2006, 2018 m.), Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ 2019-08-06 iš Wayback Machine projekto. (Vilnius – 2018 m.) vyr. dirigentu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio Vilniuje (2005, 2009, 2013, 2017 m.) meno vadovu ir vyr. dirigentu.

Dainininko

Dalyvavo per 300 koncertų ir įvairių renginių Lietuvoje bei užsienyje.

Gastroliavo Izraelyje (1994 m.), Japonijoje (1995, 1997 m.), Ispanijoje (1996 m.), Vokietijoje (1998, 1999, 2000, 2010 m.), Latvijoje, Estijoje (2003,2004 m.), Rusijoje (2006, 2009 m), Lenkijoe (2007, 2017 m.).

Festivaliai

Tel Avivo kamerinės-vokalinės muzikos, Izraelis (1994, 1997 m.)
IV Haydn'o-Schubert'o muzikos, Vilnius (1997 m.)
Tarptautinis velykinės muzikos festivalis „Resurexit“, Šiauliai (2001, 2003, 2005, 2008 m.)
Klaipėdos muzikos pavasaris, Klaipėda (2001 m.)
Didysis muzikų paradas (2002, 2006 m.)
Kristupo vasaros, Vilnius (2002, 2005, 2006 m.)
Šiaurės Lietuvos, Biržai (2003, 2004 m.)
Palangos gaida, Palanga (2004, 2005 m.)
Pažaislio muzikos, Kaunas (2005, 2007, 2008, 2011, 2015 m.)
Tytuvėnų vasaros, Šiauliai, Baisogala (2005, 2006, 2014 m.)
Dainavos šalies, Alytus, Miroslavas (2006, 2007, 2009, 2012, 2018 m.)
Rubikiai – dainų krantas, Anykščiai (2006, 2008, 2009 m.)
Aukštaitijos vargonų muzikos, Utena (2007, 2013, 2015, 2017 m.)
Ant katedros laiptų, Panevėžys (2007 m.)
Vargonų muzikos, skirto čekų muzikui R. Lymanui, Rokiškis (2007, 2008 m.)
Ave Marija, Palanga (2007, 2009, 2013 m.)
Pasaulio balsai, Palanga (2018 m.)
Medvėgalio menų , Šilalė (2007, 2008, 2009, 2011, 2018 m.)
Sielos ilgesys, Palevenė (2008, 2009 m.)
Žagarės vyšnių, Žagarė (2009, 2012, 2013, 2016 m.)
Bistrampolio dvaro, Bistrampolis (2010, 2012, 2016 m.)
Palangos vasara, Palanga (2011 m.)
Užutrakio vakarai, Trakai (2011, 2012 m.)
Molėtų sakralinės muzikos "Šlovinkime viešpatį stygomis ir dūdomis" (2007, 2012, 2015, 2016 m.)
Paežerių dvaro , Vilkaviškis (2012 m.)
Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu, Druskininkai (2012, 2013 m.)
Sugrįžimų (2013 m.)
Palangos M. K. Čiurlionio muzikos festivalis (2015 m.)
Naisių vasaros (2016, 2018 m.)
Muzikinė verdenė, Šilutė (2011, 2015, 2019 m.)
Beatričės vasaros, Šakiai (2013, 2015, 2017 m.)
Mažeikių meno (2000, 2015, 2019 m.)
Europos ir Lietuvos kultūros programos:
Medinis barokas (1998 m.)
Savaitė Vilniaus vienuolynuose (1999 m.)
Baroko kelias Lietuvoje (2000 m.)
Erdvės ir laiko menas vakar ir šiandien (2009 m.)
Plungė – Lietuvos kultūros sostinė (2009 m.)
Muzikinė laiko ir erdvės dimensija (2010 m.)
Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė (2010 m.)
Šilutė – Lietuvos kultūros sostinė (2011 m.)
Anykščiai - Lietuvos kultūros sostinė (2012 m.)
Panevėžys - Lietuvos kultūros sostinė (2014 m.)
Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė (2016 m.)
Rokiškis- Lietuvos kultūros sostinė (2019 m.)

Koncertų ciklai ir projektai

Dainuoja V. Noreika ir jo mokiniai (1997 – 2000 m.)
Pažintis su jaunaisiais dainininkais (1998, 1999 m.)
Pramoginės muzikos retrospektyva (1999 – 2005 m)
Mūsų miesteliai (2000, 2001 m.)
Šatrijos Raganos kelias (2000 m. )
Valanda su operos solistais (2002, 2004, 2010, 2015 m.)
Muzikos šviesą jaunimui (2005, 2006 m.)
Musica magna (2007 m.)
Muzikavimo tradicijos architektūriniuose ansambliuose (2007 m.)
Dabarties ir praeities muzikavimo tradicijų sąsajos (2008, 2009 m.)
Alma mater musicalis (2013, 2015 m.)
Pramoginės retro muzikos programa „Atsiliepki tu manoj dainoj“ (2010 - 2016 m.)
Virgilijus Noreika. Mano Lietuva (2012- 2017 m.)
Sakralinės muzikos ir poezijos valanda (2009- 2018 m.)
Pramoginės retro muzikos programa „O buvo taip...“ (2016 - 2019 m.)
Lietuvos mažosios kultūros sostinės (2015 - 2019 m.)
Klasika visiems (2014, 2018 m.)
Lietuviškų estradinių dainų programa „Prie pasakų miesto“ (2019 m.)

Dainuota su pianistais

R. Jakutyte- Biveiniene, R. Mikelaityte - Kašubiene, E. Jurkevičiūte, A. Žvirblyte, V. Vitaite, A. Kisieliūte, L. Krėpštaite, E. Perkumaite, L. Giedraityte, N. Baranauskaite, Z. Ibelgauptu, S. Okruško, R. Zubovu, V. Lukočiumi, P. Jaraminu, A. Anusausku, A. Vizbaru.

Vargonininkais

V. Survilaite, R. Marcinkute-Lesieur, J. Kazakevičiūte, B. Vasiliausku, G. Kvikliu, V. Pinkevičiumi.

Kameriniais ansambliais

Valstybiniu Vilniaus, M. K. Čiurlionio, Chordos, Art Vio, Lietuvos Nacionaliniu Operos ir baleto, Panevėžio styginių kvartetais, Vilniaus styginių kvintetu „Intermezzo“, „Musica humana“, „Vilniaus arsenalas“, liaudies instrumentų „Vaivora“, P. Jaramino ir T. Leiburo instrumentiniais trio.

Chorais

„Jauna muzika“, „Vilnius“, „Polifonija“, LMTA merginų ir mišriu, LEU „Ave vita“, „Kamertonas“, „Aukuras“, Vilniaus Arkikatedros Bazilikos jaunimo, Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišriu choru „Dobilas“, VU „Pro musica“, „Virgo“, „Gaudeamus“.

Orkestrais

Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno , Panevėžio simfoniniais, Lietuvos, šv. Kristoforo, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių kameriniais, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos lengvosios muzikos, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos, Šiaulių pučiamųjų orkestrais.

Dirigentais

S. Sondeckiu, V. Viržoniu, A. Šulčiu, M. Staškumi, M. Pitrėnu. M. Piečaičiu, M. Äberg (Švedija),

R. Alessandrini (Italija), F. Bernius (Vokietija), D. Katkumi, P. Gyliu, S. Vaičiulioniu, L. V. Lopu, V. Augustinu, A. Vildžiūnu, J. Cechanovičiumi, T. Leiburu, R. Balčiūnu, V. Kapučinsku,

E. Ališausku, U. Vaiginiumi, R. Gelgotiene, V. Lukočiumi, R. Šerveniku, M. Barkausku.

Repertuaras

Oratorinis - kantatinis žanras:

A. Bononcini, J. H. Roman, G. F. Händel, J. S. Bach. J. Haydn, W. A. Mozart, G. Rossini, L. van Beethoven, F. Scubert, C. Saint-Saëns, Th. Dubois, G. Puccini, V. Miškinio kūriniai.

Operų ir operečių arijos :

G. F. Händel, W. A. Mozart, G. Rossini, G. Donizetti, G. Verdi, A. Ponchielli, Ch. Gaunod, G. Bizet, R. Wagner, A. Rubinstein, P. Čaikovskij, S. Rachmaninov, E. Kalman, F. Lehar, P. Abraham, R. Frimll ir kt.

Dainos, romansai, vokaliniai ciklai:

F. Schubert, R. Schumann, F. Mendelssohn, J. Brahms, H. Wolf, R. Strauss, G. Mahler, M. Ravel,

F. Poulenc ir kt.

Lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai:

J. Naujalis, S. Šimkus , A. Kačanauskas, J. Gruodis, J. Strolia, S. Vainiūnas, V. Paltanavičius, V. Budrevičius, V. Klova, B. Gorbulskis, P. Dikčius, V. Barkauskas, V. Laurušas, J. Tamulionis, V. Bartulis, T. Makačinas ir kt.

Muzikos įrašai

LRT	Fondiniai įrašai ~ 10 val. LRT televizijos ir radijo transliacijų, bei laidų „Bėdų turgus“, „Vakaro autografas“, „Panorama“, „Legendos“, „Toks gyvenimas“, „Ryto allegro“, „Muzikinis pastišas“, „Labas rytas, Lietuva“, „Ryto garsai“, „Kultūros savaitė“, „Muzikinė dėžutė“, „Muzikos popietė“, „Muzikinis vidudienis“ ir kt. įrašai.
CD plokštelės	Vilniaus pedagoginio universiteto akademinis choras „Ave Vita“ (2000 m., Bonia), J. H. Roman kūriniai (2003 m., KB Eklund Musica Verba), „Nerimasties atolai“ (2007 m., Baltic Optical Disc), „Meilės valsas“ (2014 m., Muzikija), „Pasio Domini nostri Jesu Christi Secundum Joannem“ (2014 m. LRT garso įrašų studija).

Pedagoginė veikla

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedroje dėsto dirigavimą, dainavimą.

D. Puišio dirigavimo klasę baigė 40 absolventų (specializuotos studijos – 3, bakalauro studijos – 26, magistro studijos – 13).

Dauguma jų pagal profesiją dirba choro dirigentais, chormeisteriais, choro artistais ar muzikos pedagogais.

Mokslo – metodinė ir kita veikla

Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, vedė dirigavimo ir dainavimo interpretacijos meistriškumo seminarus Lietuvoje, parašė straipsnių Lietuvos spaudoje, padarė muzikos kūrinių aranžuočių chorui, pirmininkavo ir dalyvavo įvairių choro dirigentų, chorų, vokalinių ansamblių ir solistų konkursų vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje. Iniciavo ir dalyvavo LRT muzikinėse laidose, skirtose prof. A. Jozėno, prof. V. Noreikos kūrybiniams ir gyvenimo jubiliejams, konkursams, festivaliams ir kt. muzikiniams įvykiams, choro meno aktualijoms. Iniciavo ir organizavo LMTA choro dirigentų (2009 m.) bei III tarptautinį J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursus, buvo šių konkursų vertinimo komisijų narys.

D. Puišys yra Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos chorų sąjungos narys.

Išnašos

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.

[1] Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.