Dagonas šum 𒀭𒁕𒃶 da gan finik 𐤃𐤂𐤍 Dāgūn hebr ד גו ן dīgan vakarų semitų derlingumo dievybė kuri buvo garbinama senovės Ar

Dagonas (šum. 𒀭𒁕𒃶 = da-gan, finik. 𐤃𐤂𐤍 = Dāgūn, hebr. ‏דָּגוֹן‏‎ = dīgan) – vakarų semitų derlingumo dievybė, kuri buvo garbinama senovės Artimuosiuose Rytuose. Žinios apie Dagono kultą siekia apie 2500 m. pr. m. e.

Dagonas laikytas arklo išradėju. Dievybės vardas kildinamas iš vakarų semitų kalbų (hebrajų bei ) žodžio Dagan, reiškiančio javus, arba iš žodžio, reiškiančio žuvį (dag).

Kaip teigiama Ugarite (dab. ) rastuose tekstuose, Dagonas buvęs dievo Baalo tėvas. Ugarite Dagonas iš pradžių buvo antra svarbiausia dievybė po Elo – vyriausiojo dievo. Vėliau vis svarbesnis vaidmuo teko dievui Baalui, o apie 1500 m. pr. m. e. jam jau buvo atitekusios augmenijos dievybės funkcijos.

Svarbios Dagono šventyklos būta Ugarite, taip pat keleto šventviečių dabartinio Izraelio bei Palestinos teritorijoje. Čia jis buvo žinomas kaip filistinų dievas. Dagonas ne kartą paminėtas Senajame Testamente (Jozuės 19,27, Teisėjų 16,23, 1 Samuelio 5,2–7). Minimos jo šventvietės filistinų miestuose Gazoje ir Ašdode, taip pat Bet dagono gyvenvietė, buvusi Ašero genties teritorijoje. Bet Šeane (šiaurinėje Palestinoje) Dagonas buvo siejamas su Astarte. Be Ugarito, dabartinės Sirijos teritorijoje svarbios kulto vietos buvo ir Maryje bei . Maris buvo viena pirmųjų Dagono kulto vietų (apie 2500 m. pr. m. e.), o antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje kultas jau buvo išplitęs gana plačiai – sutinkamas šiaurinėje Mesopotamijoje, Sirijoje, Palestinoje.Šumerą Dagono kultas pasiekė XXI–XX a. pr. m. e., valdant trečiajai Ūro dinastijai. Nemažą svarbą kultas buvo įgavęs valdant Hamurabiui, vadinusiam Dagoną baniya („mano sutvėrėju“), tačiau svarbiausiu šio kulto centru išliko šiaurinė Mesopotamija. Eufrato vidurupio ir aukštupio regionas apie Balicho ir Chabūro upes, kur ir buvo Mario bei Tirkos miestai, dar vadintas „Dagono žemėmis“.Asirijos karalius Šamši-Adadas I Tirkoje pastatydino Dagonui šventyklą E-kisiga.

Šaltiniai

Dagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003 [1]
Dagan. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2019-07-22.
Мифы народов мира. Дагон , И. Ш. Шифман, B. K. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
Encyclopedia Judaica: Dagon. Nuoroda tikrinta 2019-07-22.
Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 56. .

[VLE_Dagonas-1] Dagonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003 [1]

[Britannica_Dagan-2] Dagan. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2019-07-22.

[MITe-3] Мифы народов мира. Дагон , И. Ш. Шифман, B. K. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[4] Encyclopedia Judaica: Dagon. Nuoroda tikrinta 2019-07-22.

[Black-5] Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 56. .