Arklas

Arklas – senovinis žemės arimo ir purenimo įrankis. Jį sudaro ragočius (skelta arklo dalis) ir rankenos (iš dviejų pušies šaknų ar medžio dvišakumo). Netoli rankenų į grąžulą įtaisoma išara, kurios apačioje – geležinis ar medinis (apkaltas skarda) noragas. Kitame gale pritaisytas jungas jaučių porai arba dvi arkliui. Arklu žemė verčiama į abi puses (vaga neapverčiama).

Paprasčiausio senovinio arklo konstrukcija: 1. jungas, 2. ragočius, 3. , 4. išara, 5. noragas

Arimas arklu. Tigrajų regionas, Etiopija

Arklas naudotas daugelyje kraštų, ypač Vakarų ir Pietų Europoje. Senovinio medinio arklo dalis, rasta Šventosios gyvenvietėje, datuojama 2 tūkstantmečiu pr. m. e. – vienas ankstyviausių arklų Europoje. Į arklą panašūs įrankiai naudoti jau Mesopotamijoje ir Senovės Egipte. Naujajame pasaulyje iki Kolumbo arklas nebuvo žinomas, o daugelis Senojo pasaulio kultūrų jį vis labiau tobulino. Kinijos valstiečiai apie 5000 m. pr. m. e. sukūrė arklo verstuvą, kuris norago atpjautą dirvos riekę atmesdavo į šalį. Romėnai pirmieji prie arklo pritvirtino atraminius ratus – arklas tapo lengviau valdomas.

XIII a. arklus stūmė iš apyvartos tobulesni, verčiantys vagą arimo įrankiai – žagrės. Arklai tapo pagalbiniais arimo įrankiais. XIX amžiuje arklą pakeitė geležinis . Iki XX a. pr. arklas dar naudotas lengvai žemei arti ir šakniavaisiams apkaupti.

Arklai Lietuvoje buvo dviejų tipų: rėžtuviniai ir pavažiniai.

• Rėžtuviniai arklai su trumpu grąžulu buvo žinomi daugelyje Europos, Azijos ir Afrikos šalių. Rėžtuviniai arklai su grąžulu ar ienomis buvo paplitę tik Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Rėžtuvinių arklų konstrukcija labai įvairi, nes jie pritaikyti įvairioms dirvožemio sąlygoms. Lengvoms dirvoms arti buvo naudojami arklai su siaura išara ir kastuvėlio arba liežuvio pavidalo noragais. Molėtoms ir kalvotoms Vidurio Lietuvos dirvoms arti naudoti arklai su kastuvo pavidalo išara.

• Pavažiniai arklai Lietuvoje greičiausiai pradėjo plisti XVII a. iš Vakarų Europos. Daugiausiai jais arta Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Pagal konstrukciją pavažiniai arklai skirstomi į rėminius ir pusiau rėminius.

Šaltiniai

1. Vacys Milius. Arklas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
2. Žemdirbių dalią palengvinęs išradimas – arklas, lrytas.lt, 2014-05-09.