Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gaza (arab. غزة = Ġazzah) – miestas Palestinoje, Gazos Ruože, greta Viduržemio jūros kranto, 78 km į pietvakarius nuo Jeruzalės. Tai vienas svarbiausių ir pats didžiausias iš Palestinos savivaldos miestų, jos anklavo – Gazos ruožo administracinis centras. Tekstilės (tame tarpe kilimų gamybos), maisto, baldų gamybos, metalo apdirbimo pramonė. Amatai. Yra Jasero Arafato tarptautinis oro uostas (sugriautas). Veikia 4 universitetai.

Gaza غزة
Miesto panorama

Gaza 31°31′0″ š. pl. 34°27′0″ r. ilg. / 31.51667°š. pl. 34.45000°r. ilg. / 31.51667; 34.45000 (Gaza)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Izraelis
Autonomija	Palestina
Muchafaza	Gazos muchafaza

Gyventojų (2017)	590 481
Plotas	45 km²
Tankumas (2017)	13 122 žm./km²
Altitudė	14 m

Vikiteka	Gaza

Gazoje yra XIV a. didžioji mečetė, taip pat yra dar keletas XII–XV a. mečečių, XIII a. sultonų rūmai.

Gyventojai

Didžioji Gazos gyventojų dalis – jaunimas. Net 75 % miesto gyventojų jaunesni nei 25 m. Be to, tai vienas tankiausiai apgyvendintų miestų pasaulyje (9982 žm./km²). Absoliuti dauguma miesto gyventojų yra musulmonai sunitai, be to, dar yra 3500 Palestinos krikščionių.

Istorija

Gaza bent nuo XV a. pr. m. e. Biblijoje minima 22 kartus. Seniau tai buvo egiptiečių miestas Tel es Sakanas kanaaniečių žemėse, vėliau jis tapo Kanaano valdos centru. Per jį ėjo svarbus prekybinis kelias iš Egipto į Levantą. Nuo XII a. pr. m. e. tai buvo vienas iš penkių filistiniečių miestų. Vėliau miestą valdė izraelitai, asirai, vėl egiptiečiai. Gaza daugiau laisvės įgijo Persijos imperijos laikais, bet 323 m. pr. m. e. užimta Aleksandro Makedoniečio. Graikų laikais čia apgyvendinti beduinai, sudarytas polis. Gaza suklestėjo kaip filosofijos, mokslo centras.

96 m. pr. m. e. miestą apgulė hasmonėjai, vadovaujami Aleksandro Janajaus. 63 m. pr. m. e. Gazą užėmė ir atstatė romėnai. Vėliau nukentėjo nuo žydų sukilimo, bet po Jeruzalės nusiaubimo atsigavo. Romėnų laikais miestą valdė 500 įvairiataučių senatorių taryba. Pastatyta daug šventyklų, rūmų. Nuo 250 m. pradėjo plisti krikščionybė, sugriautos pagoniškos šventyklos. Gazoje klestėjo mokslas, menai, miestas vadintas „Azijos Atėnais“.

Žlugus Romos imperijai Gaza tapo Bizantijos dalimi. 635 m. miestą užėmė Amro ibn al Aso armija, daug gyventojų atversta į islamą. Vėliau miestas sugriautas arabų genčių karų, bet X a. atstatytas Abasidų. 1100 m. Gazą užkariavo kryžininkai, buvo pastatyta pilis ir miestas skirtas tamplierių ordinui. Vėliau dėl miesto nuolat grūmėsi kryžininkai ir Saladino armija. Galiausiai 1260 m. mongolai visiškai sugriovė miestą. XIII a. miestas kentėjo nuo žemės drebėjimų, potvynių, maro, mongolų antpuolių. 1516 m. sumenkęs Gazos miestas atiteko osmanams. Atstatytos mečetės, pastatytos pirtys, rūmai. 1832 m. miestą užkariavo egiptiečiai, valdomi . Po I pasaulinio karo Gaza tapo Palestinos mandato dalimi, miestas pradėjo sparčiai plėstis.

1948 m. Gazą užkariavo Egiptas, sutvarkyta miesto infrastruktūra, švietimas. 1967 m., po šešių dienų karo Gazą okupavo Izraelis. Palestiniečiai nuolat konfrontavo su Izraeliu, 1987 m. prasidėjo sukilimas (Pirmoji intifada). 1994 m. Izraelis išvedė karines pajėgas iš Gazos ruožo, tačiau vėliau prasidėjo Gazos ruožo blokada, miesto ekonomika smuko. Dabar Gaza daugiausia išlaikoma iš emigrantų perlaidų ir tarptautinių organizacijų paramos.

Didžioji mečetė
Gatvės amatai
Gaza 1906 m.