Ugaritas

Ugaritas
UGRT
Ugaritas
Koordinatės	35°36′17″ š. pl. 35°47′32″ r. ilg. / 35.60472°š. pl. 35.79222°r. ilg. / 35.60472; 35.79222
Vieta	Sirija (Latakijos gubernija)
Regionas	Artimieji Rytai
Istorija
Pastatytas	VI tūkst. pr. m. e.
Sugriautas	1190 m. pr. m. e.
Tauta	kanaanitai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1928 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Ugaritas (: ugrt; hebr. ‏אוּגָרִית‏‎; arab. أوغاريت) (dabar Ras Šamra arab. رأس شمرة) – XXIII – XII a. pr. m. e. Artimųjų Rytų antikinis miestas–valstybė Sirijoje. Ugarito miesto griuvėsiai yra 12 km į šiaurę nuo Sirijos miesto Latakijos, 1,2 km nuo Viduržemio jūros pakrantės.

Istorija

Ugarito griuvėsiai buvo atsitiktinai surasti 1928 m., o 1929 m. prancūzų archeologo K. Šeferio (pranc. C. Schæffer) vadovaujama archeologinė ekspedicija, pradėjo čia kasinėjimo darbus, kurie tęsiasi iki šių dienų. Jau pirmais kasinėjimų metais buvo atrastos molinės dantiraščio lentelės, patvirtinančios, kad tai Ugarito miestas.

Ugaritas – vienas iš seniausių pasaulio senovės miestų: gyvenvietė čia egzistavo jau neolito amžiuje (5000 m. pr. m. e.). XXX a. pr. m. e. viduryje Ugarite apsigyveno išeiviai iš rytinės Anatolijos, o XX a. pr. m. e. pradžioje Ugaritas tapo svarbiausiu etninių amoritų, gyvenusių rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, miestu.

XII Egipto faraonų dinastija palaikė draugiškus diplomatinius ir prekybinius santykius su Ugaritu. Ugaritas yra minimas ir Jamchado karalystės ir Mario karaliaus Zimri-Limo susirašinėjimuose (apie 1779–1761 m. pr. m. e.). XV a. pr. m. e. Ugaritas minimas ir kaimyniniame Alalache rastose molinėse lentelėse. Egipto faraonas Amenchotepas II užėmė Ugaritą ir vietos karalius tapo Egipto vasalu, o mieste pastoviai buvo laikomas egiptiečių karinis kontingentas. Egipto priešininkų bandymas sukilti ir nuversti vasalinę valdžią buvo nesėkmingas. Amarnos archyve rastuose laiškuose rašoma, kad Ugarutas liko faraonų vasalu. Miestas minimas ir topografiniuose faraono Amenchotepo III užrašuose.

XIV a. pr. m. e. viduryje Ugaritas ir aplinkinės karalystės tapo hetitų imperijos teritorija. Manoma, kad faraonui Horemhebui buvo pavykę atsiimti Ugaritą, bet trumpam. 1274 m. pr. m. e. Ugarito armija kartu su hetitais jungtine armija kovėsi prieš Ramzio II armiją Kadešo mūšyje.

XIII a. pr. m. e. Ugaritas tapo pagrindiniu hetitų imperijos ekonominiu centru. Kai amžiaus viduryje Asirija pradėjo grasinti rytinėms hetitų sienoms, Ugaritas teikė finansinę ir karinę pagalbą imperijai. Kovojant su prasidėjusiu „“ puolimu, Ugrito laivynas buvo hetitų jūros pajėgų pagrindas. Bet jūros tautų antpuoliams stiprėjant, apie 1200 m. pr. m. e., miestas buvo sunaikintas ir nebe atstatytas.

Ba'alo statula rasta Ras Šarme (Ugarite)

Ugarito kultūrinis–religinis palikimas

Ugaritas buvo pastatytas ant 20 m aukščio kalvos (dabar vadinamu – Ras Šamru), 1,2 km nuo jūros įlankos, kuri senovėje buvo vadinama „baltoji prieplauka“ (arab. Minet–el–Beida). Bendras miesto plotas sudarė 22 ha. Kasinėjimų metu buvo rastos, viena prieš kitą 50 m stovinčios, dvi šventyklos: Dagono ir Baalo. Tarp šių šventyklų buvo pagrindinio dvasininko namas, kuriame rasta didelė biblioteka. Karaliaus rūmuose rastas archyvas yra neįkainuojamas istorinis palikimas, kurio pagalba buvo sužinotą apie šalies socialinį ir ekonominį Kanaano regiono gyvenimą, prieš jį užkariaujant izraelitams.

Buvo rasti asmeniniai, juridiniai ir literatūriniai tekstų archyvai. Be rašytinių šaltinių buvo rasti daiktai, apibūdinantys kultūrinius ir prekybinius Ugarito ryšius. Didžiausias kultūrinis miesto pakilimas buvo pasiektas XVII–XII a. pr. m. e., kai mieste kartu su tradiciniais semitais gyveno ir huritai.

Ugarite rastos molinės dantiraščio lentelės parašytos įvairiomis kalbomis – ugaritų, šumerų, akadų (tuo metu buvusi tarptautine kalba), huritų, hetitų, egiptiečių. Taip pat platus raštų diapazonas: akadų dantiraštis, ugaritų alfabetinis dantiraštis, egiptiečių hieroglifai, hetitų hieroglifai, kipro-minojinis.

Ugaritų alfabetinis dantiraštis yra modifikuotas Mesopotamijos skiemeninis dantiraštis ir susidėjo iš 30 ženklų – 27 priebalsių ir trijų papildomų ženklų, kurie tarnavo kaip bazė trims semitų balsių „a“, „i“ ir „u“ deriniams.

Didelę reikšmę Biblijos studijoms turi ir ugaritų literatūriniai tekstai, atspindintys religinę–mitologinę („Ba'alo“, „Ba'alo ir Anato“, „Brako Nikal ir Ava“ ir kt.), bei istorinį–etninį charakterį („Kareto (karaliaus) istorija“, „Dani–Ilo (teisėjo) istorija“ ir kt.). Rasta daugybė maldų, himnų, užkeikimų ir pan. Šie tekstai – pirmieji žinomi tokio pobūdžio kūriniai šiaurės vakarų semitų dialekto zonoje ir priklauso iki bibliniam laikotarpiui. Nors pagal kalbos reikšmę ugaritų tekstai užima tarpinę vietą tarp kanaaniečių ir aramėjų, literatūriniu–stilistiniu požiūriu šie tekstai panašūs biblinei literatūrai. Istoriniam Biblijos tyrinėjimui didelę reikšmę turi ugatitų literatūra, nes prie Izraelio buvę finikiečių miestų literatūriniai tekstai neišliko.

Ugarito karaliai

Karalius	Valdymo metai	Komentaras
Nikumaddu I
Jakurumas I
Ibiranu I
Ammittamru I	apie 1350 m. pr. m. e.
Nikumaddu II	apie 1350-1315 m. pr. m. e.	Supiluliumo I bendraamžis
Arhalbas
Nikumepas		Nikumaddu II sūnus, pasirašyta sutartis su Muršiliu II
Ammittamru II	apie 1260-1225 m. pr. m. e.	Nikumepo sūnus
Ibiranu
Nikumaddu III	apie 1225-1215 m. pr. m. e.
Ammurapis	apie 1200 m. pr. m. e.

Išnašos

1. Biblinės viendievystė šaknys 2009-05-08 iš Wayback Machine projekto.
2. Ugarito aukso amžius

Nuorodos

• Ugaritas, Elektroninė žydų enciklopedija rus.
• Biblinės viendievystė šaknys: Izraeličių politeizmas Ugarito tekstuose 2009-05-08 iš Wayback Machine projekto.