Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Persijos Irakas (pers. عراق عجم = ʿIrāq-i ʿAjam) – senovinis regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje. Jis apėmė šias dabartinio Irano provincijas: Kazviną, Hamadaną, Markazi, Hamadaną, Teheraną, vakarinius Kumą ir Isfahaną.

Didžiojo Irano regionas Persijos Irakas عراق عجم

Šalis	centrinis Iranas
Tautos	persai
Valstybės	žr. Irano istorija
Miestai	Rėjus, Kazvinas, Hamadanas, Isfahanas, Teheranas
Ankstesnis pav.	Medija

Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Po Arabų užkariavimo vadintas Džibaliu (pers. جبال = Jibāl), o Irako pavadinimas prigijo po XI a. Islamo pasaulyje egzistavo du Iraku vadinami regionai: vienas jų sutapo su Mesopotamija ir buvo vadinamas (ʿIrāq-i ʿArab), o kitas buvo Persijos Irakas. Juos skyrė Zagroso kalnai (Lorestanas)

Geografija

Persijos Irakas buvo į rytus nuo Zagroso ir užėmė dalį Irano kalnyno. Šiaurės rytuose jis perėjo į Istorinį Azerbaidžaną, o šiaurėje jį uždarė Elburso kalnai, kurie skyrė nuo Tabaristano. Vakaruose buvo Kurdistanas, pietvakariuose – Lurestanas, rytuose driekėsi beveik negyvenama Dešte Keviro dykumą, o pietuose ir pietryčiuose perėjo į (kai kuriuose šaltiniuose Jazdas įeina į Persijos Irako sampratą).

Tai – derlingiausia ir tankiausiai gyvenama, labiausiai urbanizuota Irano kalnyno dalis.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Medija ir Irano istorija.

Senovės Persijos laikais šis regionas sudarė pietinę dalį istorinės Medijos, kur kilo pirmoji garsi iranėnų dinastija ir imperija. Vėliau regionas prarado valdstybingumą, jį valdė kitos iranėnų ir graikų dinastijos:Achemenidų imperija, Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Dauguma persiškų dinastijų bent vieną sostinę turėjo šiame regione, t. y. Ekbatanoje.

VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, Medija tapo žinoma kaip Džibalis, čia įkurta to paties pavadinimo provincija su sostine Rėjuje. Nuo tada regionas vėl tapo svarbiausiu Irano regionu su svarbiausiais miestais. Jame valdžiusių dinastijų istorija laikoma viso vakarinio Irano istorija (rytinio Irano istorija tapatinama su Chorasano regiono raida).

Skylant Kalifatui, iš pradžių Džibalį kaip atskirą valstybę valdė Bujidai (935–1029), kurių metu jis kartais buvo dalijamas į Rėjaus ir Isfahano emyratus, vėliau jį užkariavo Gaznevidai, dar vėliau valdė Seldžiukidai, Chulaguidai, ir Timūridai. Svetimšalių valdymo laikais regionas pralaimėjo konkurencinę kovą prieš kitus regionus, pirmiausia Azerbaidžaną, kuriame ėmė kauptis Didžiojo Irano politinės ir kultūrinės jėgos (būtent ten buvo Irano sostinės Chulaguidų ir Timūridų laikais).

XIX a. pradžioje, valdant Kadžarų dinastijai, Irakas suformuotas kaip viena iš 19 provincijų su sostine Kašane. Amžiaus pabaigoje jis tapo viena iš 11 provincijų (su sostine Isfahanu) ir praktiškai sutapo su senuoju Irako regionu. Tuo metu jis siekė 358.000 km², provincijoje gyveno apie 2 mln. gyventojų. 1950 m. to pavadinimo provincija buvo panaikinta, ir regiono pavadinimas nunyko.