Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bitinijos karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. rytų Turkijos teritorijoje), istoriniame Bitinijos regione.

Βιθυνία
Bitinijos karalystė

Romos klientė (nuo 84 m. pr. m. e.)

←

432 m. pr. m. e. – 74 m. pr. m. e.

→

Sostinė

Kalbos

graikų kalba

Politinė struktūra

Romos klientė (nuo 84 m. pr. m. e.)

Istorija

- Įkūrimas

432 m. pr. m. e. m.

- Atiteko Romai

74 m. pr. m. e. m.

Raida

Nuo VI a. pr. m. e. Bitinija buvo valdoma Achemenidų imperijos, bet jau V a. pr. m. e. susikūrė karalystė, valdoma vietinės dinastijos. IV a. pr. m. e. per Bitiniją perėjo Aleksandro Makedoniečio armija, tačiau šalies autonomija buvo išlaikyta. Pasinaudodamas suirute po Aleksandro mirties, 297 m. pr. m. e. Zipoitas pasiskelbė pirmuoju Bitinijos karaliumi. Ankstyvuoju laikotarpiu Bitinijai teko gintis nuo Seleukidų, Antigonidų ir antpuolių.

Nikomedo I ir jo įpėdinių laikais Bitinija pasiekė tam tikrą stabilumą ir klestėjimą. Buvo įkurta nauja sostinė , tapusi vienu iš labiausiai klestinčių Mažosios Azijos miestų. Bitinija gerai sutarė su Romos Respublika, kuriai padėjo siekti tikslų Azijoje. Valdant Nikomedui III, jis užėmė didžiąją dalį Paflagonijos, o per vedybinius ryšius bandė įsigalėti ir gretimoje Kapadokijos karalystėje. Tiesa, jam tai nepavyko.

Po Nikomedo III mirties sostą paveldėjo Nikomedas IV. Tačiau jo brolis Sokratas Krestas sudarė sąjungą su augančia Ponto karalyste ir 90 m. pr. m. e. užėmė sostą, priversdamas Nikomedą bėgti į Romą. Romėnai jį sugrąžino į valdžią. Ponto karalius dar kartą užpuolė Bitiniją ir ją laikė 88-84 m. pr. m. e. Vėliau romėnai vėl pasodino Nikomedą į sostą ir ambasadoriumi čia paskyrė Julijų Cezarį. Šiam reziduojant Nikomedijoje, Romos kontrolė Bitinijoje labai stipriai išaugo.

Nikomedas IV mirdamas paliko karalystę Romai, kuri 74 m. pr. m. e. pavertė ją savo provincija. Tiesa, karas dėl Bitinijos tarp romėnų ir Ponto truko dar 10 metų, iki 64 m. pr. m. e., kol galiausiai įsitvirtino romėnų valdžia. Bitinija tapo Bitinijos ir Ponto provincijos dalimi.

Valdovai


Mažosios Azijos istorija

Hatai
Hetitų valstybė
kaškai, , palai, luviai
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Makedonija > Antigonidai
Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija

fl. c. 435 BC
d. 376 BC
376–326 BC
326–278 BC (karalius nuo 297 m. pr. m. e.)
278–276 BC
278–255 BC
(regentė) 255–254 BC
254–228 BC
Cholas 228–182 BC
Kinegas 182–149 BC
Epifanas 149–127 BC
Euergetas 127–94 BC
Filopatoras 94–74 BC